Praėjusią savaitę LNK žinios pasakojo, kaip Lietuva šešerius metus nepajėgė įveikti vieno tadžiko, nors jis siejamas su ISIS teroristais. Valstybės saugumo departamentas šį asmenį pripažino grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tačiau tos pačios Lietuvos teisėjai tiek tadžiko sulaikymą, tiek išsiuntimą blokuodavo. Taigi, grėsmę keliantis migrantas su Tadžikistano ir Rusijos pilietybėmis galėjo laisvai vaikščioti Vilniaus gatvėmis. Savaitės viduryje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau leido migrantą į Tadžikistaną išsiųsti. Bet dabar – kas iš to?

„Apribojimai yra panaikinti. Nėra ką išsiųsti“, – konstatavo pasieniečių vado pavaduotojas Donatas Škarnulis.

Tadžikas buvo įpareigotas elektroninėmis priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą.

„Jis nepranešė, tada ieškojome kontakto su juo – telefonai išjungti, asmens nėra. Greičiausiai jis jau ne Lietuvoje“, – nurodė D. Škarnulis.

O. Gurevičiaus / ELTOS nuotr.

„Puikiai suprantame, kad žmogus, kuriam gresia teorinė galimybė būti grąžintam, lengvai gali pasišalinti iš tos vietos, nes jis nekontroliuojamas“, – „Youtube“ tinklalaidėje „Kasčiūnas TV“ šią savaitę aiškino pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

VSD įtaria, kad 2015-aisiais tadžikas Sirijoje prisijungė prie ISIS, o 2019-aisiais neteisėtai atvyko į Lietuvą. Per tą laiką jis kelis kartus buvo išvykęs į Vokietiją, tačiau ši jam draudžia ten būti dėl sąsajų su teroristais, todėl kiekvieną kartą jį grąžindavo į Lietuvą.

„Kaip žinia, tris kartus iš Vokietijos buvo grąžintas pagal Dublino reglamentą. Na, ir lauksime kito karto“, – komentavo D. Škarnulis.

O jeigu – arba kai – tadžiką vėl grąžins, teisinės procedūros turės būti pradedamos iš naujo – Lietuvos institucijos vėl dirbs.

„Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl jo sulaikymo, nes tai grėsmė valstybės saugumui. Klausimas, ar teismai vėl nenuspręs, kad nėra prasmės jo sulaikyti“, – pabrėžė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

LNK stop kadras

Kai tadžiko prieglobsčio prašymas būdavo išnagrinėtas, jis vis pateikdavo naują. Iš viso prieglobsčio Lietuvoje prašėsi penkis kartus. Kai jį čia vėl grąžins – turės teisę pateikti ir šeštą prašymą. Migracijos departamentas vėl turės jį nagrinėti. Jei vėl bus nuspręsta išsiųsti, vėl iškils klausimas – ar teisėjai tai leis, ar vėl stabdys.

„Mums reikia labai rimtai peržiūrėti savo požiūrį į saugumą, į žmogaus teises ir ieškoti balanso“, – teigė R. Liubajevas.

„Problema – teismų praktika. Ji visiškai neatliepia mūsų saugumo iššūkių“, – pridūrė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Ir jeigu kyla klausimas, kaip migrantas gali taip gerai išmanyti Lietuvos teisines vingrybes, atsako Migracijos departamento direktorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Čia yra visas verslas – konsultuoti piktybiškai nusiteikusius piliečius, kaip apeiti įstatymus“, – paaiškino E. Gudzinskaitė ir pridūrė, kad tuo užsiima patys lietuviai.

„Tai tragiška, bet ironiškai kalbant – labai vakarietiška. Vakaruose masiškai pasitaiko tokių atvejų – Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, kur dėl žmogaus teisių žmonės skundžiasi, apeliuoja, ir net padarę nusikaltimų taip ir neišvežami“, – komentavo Seimo narys Vytautas Sinica.

„Manau, kad visoms institucijoms reikėtų susėsti, surengti seminarą ar konferenciją. Jos pavadinimas galėtų būti: „Kaip išsiųsti ISIS teroristą iš Lietuvos greičiau nei per šešerius metus“, – ironizavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Beje, Tadžikistanas – ne ta šalis, į kurią nelegalius migrantus būtų sunku grąžinti, kaip, pavyzdžiui, Iraką. Tadžikistanas savus pasiima. Tik, kaip rodo Lietuvos pavyzdys, ne visada teisėjai leidžia juos išsiųsti.