Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, kaltinamasis 2020 metų gruodį pateikė prašymą kreditui, skirtam gyvenamojo namo įsigijimui, gauti. Įtariama, kad vyras, pateikdamas pajamas pagrindžiančius duomenis, pateikė melagingus duomenis apie gautas pajamas 2019 ir 2020 metais vykdant individualią veiklą.

Manoma, kad panevėžietis, siekdamas gauti kreditą, pateikė individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus už 2019 ir 2020 metus, su juose įrašytais melagingais duomenimis apie gautas pajamas bei sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos paslaugos nebuvo suteiktos ir pinigai negauti. Dokumentuose buvo nurodyta, kad 2019 metais vyras gavo pajamų daugiau nei 34 tūkst. eurų, o 2020 metais – daugiau nei 38 tūkst. eurų.

Kaltinamajam pateikus minėtus duomenis, suklaidinusius kredito įstaigą, buvo sudaryta sutartis ir suteiktas 79 tūkst. eurų dydžio kreditas.

Panevėžio gyventojas taip pat kaltinamas apgaulingu individualios veiklos finansinės apskaitos tvarkymu. Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis, įregistravęs individualią veiklą, siekdamas gauti kreditą nekilnojamam turtui įsigyti, apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą, surašydamas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos paslaugos nebuvo suteiktos ir pinigai nebuvo gauti.

Netikrus dokumentus jis pateikė kredito įstaigai pajamoms pagrįsti. Įtariama, kad gavęs kreditą vyras fiktyvius apskaitos dokumentus – du išlaidų apskaitos žurnalus bei 41 sąskaitą faktūrą su pinigų priėmimo kvitais, nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino.

Baudžiamasis kodeksas už kreditinį sukčiavimą numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir organizavimą Baudžiamajame kodekse numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.