Savo tinklalaidėje apie pilietiškumą ir valstybingumą daug turinio kuriantis E. Jusys kalbino ir Žmogaus teisių centro vadovę Jūratę Juškaitę. Perskaičiusi žiniasklaidoje apie nuosprendį vaikų neišlaikiusiam laidos kūrėjui, moteris sako esanti šokiruota.

– Kaip pasijutote, kai pamatėte šią istoriją?

– Nustebusi turbūt per švelnus žodis. Ryte pamačiau pranešimą ir visą dieną ta mintis tiesiog sukosi galvoje. Viena vertus, turime žmogų, kuris kalba apie valstybės apsaugą, apie tikrai svarbius ir fundamentalius klausimus. Kita vertus, bent jau iš žiniasklaidoje pateiktos informacijos matyti, kad jis slepia savo pajamas ne tik nuo valstybės, bet iš esmės ir nuo savo paties vaikų.

– Jeigu žinotumėte kontekstą, ar eitumėte į tokią tinklalaidę?

– Ne, nes eidama į tinklalaidę aš kuriu turinį arba padedu tam žmogui sukurti turinį, o tai reiškia, kad tas žmogus gaus atlygį už tai. Tai yra sąžininga, nes žmonės turi gauti atlygį už savo darbą. Bet jei tas žmogus nemoka mokesčių ir nesirūpina savo vaikais, iš esmės yra dingęs iš jų gyvenimo... Suprantu, kad būna visokių sudėtingų situacijų, kartais emocijos paima viršų, bet kažkas juk turi tuos vaikus išlaikyti, kažkas turi jiems nupirkti duonos, pasirūpinti, kad jie galėtų eiti į mokyklą, turėtų striukę, batus.

LNK stop kadras.

– Koks jūsų požiūris į tuos tėvus, kurie nesirūpina savo vaikais?

– Ši problema egzistuoja, bet tikrai nesinori kištis į kiekvieno žmogaus privatų gyvenimą, nes kartais aplinkybės būna sudėtingos, skyrybos – taip pat. Tačiau yra įstatymas, yra atsakomybė. Nepaisant to, kokioje emociškai sudėtingoje situacijoje buvo nutraukti santykiai, vaikai vis dėlto yra nekalti. Todėl, mano nuomone, neturėtume nuleisti kartelės taip žemai, kad būtų normalu nemokėti mokesčių, nesirūpinti savo vaikais ir manyti, kad visuomenėje tai yra priimtina. Man tai atrodo nepriimtina.

– Po jūsų pasidalinto įrašo atsirado komentarų, jog Lietuvoje labai gaji problema – vengimas išlaikyti savo vaikus ir jais nesirūpinti.

– Taip, ši problema egzistuoja. Aišku, reikia pastebėti, kad yra ir tikrai atsakingų tėvų. Kai įvyksta skyrybos, pažįstu ne vieną porą, kur tiek tėvas, tiek mama dalijasi vaikų priežiūra: pavyzdžiui, vaikai dvi savaites gyvena pas tėtį, dvi savaites – pas mamą. Dvi savaites visas išlaidas dengia tėvas, dvi savaites – mama. Toks modelis turėtų būti siektinas ir laikomas normaliu skyrybų atveju, kai galvojame apie vaikų gerovę. Bet dingimas ir visų savo pajamų slėpimas tam, kad nereikėtų mokėti išlaikymo savo vaikams – nepriimtinas elgesys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kada tėvams už vengimą išlaikyti savo vaikus gresia baudžiamoji atsakomybė, komentavo advokatė Vilija Gražulytė.

– Ar dažnai jūsų praktikoje pasitaiko tokių atvejų?

– Praktikoje tokie atvejai pasitaiko retai. Baudžiamoji byla už vengimą išlaikyti nepilnamečius vaikus iškeliama labai išimtiniais atvejais. Tačiau šiuo metu turime šviežią teismo sprendimą – mūsų klientės buvęs vyras buvo nuteistas už vengimą išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Galiu paaiškinti, kada atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nes tai yra išskirtinis atvejis vaikų išlaikymo istorijoje. Lietuvos įstatymai nustato tėvams pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, o šios pareigos nevykdymas laikomas visuomenei pavojinga ir net nusikalstama veika.

– Kiek metų reikia vengti išlaikymo, nelankyti, nesirūpinti vaikais, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė?

– Nebūtinai reikia metų, tačiau yra tam tikros esminės sąlygos. Pirmiausia, baudžiamajai atsakomybei atsirasti turi būti priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatančių pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Asmuo privalo laikytis teismo sprendimo ir išlaikyti savo vaikus. Antra, būtina įrodyti, kad asmuo tyčia neišlaiko vaikų. Tai reiškia, kad jis, žinodamas apie teismo sprendimą, sąmoningai jo nevykdo.

Trečia, baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei asmuo turi galimybę teikti išlaikymą – turi pajamas, turtą, galimybes išlaikyti nepilnametį vaiką, bet sąmoningai vengia tai daryti. Tokiais atvejais asmuo dažnai slepia pajamas, turtą, dirba nelegaliai, kad iš jo nebūtų galima išieškoti išlaikymo per antstolius. Galiausiai, prieš perduodant bylą teismui, turi būti išnaudotos visos civilinės priemonės – pavyzdžiui, išieškojimas iš nekilnojamojo turto ar kitų pajamų šaltinių.