Žolės degintojams gresia baudos, teks atlyginti ir padarytą žalą gamtai

Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį, pastebi ugniagesiai gelbėtojai. Praėjusių metų balandį ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje jau liepsnojo 360 kartų.

Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26) apskrityse. Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).

2019 metų balandį dėl žolės gaisrų Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, sudegė keturiolika pastatų, Trakų rajone, Rūdiškėse, liepsnojo septyni pastatai, pernai dėl tokių gaisrų Vilniaus rajone, Pikutiškėse, degė šeši, o Šalčininkų rajone, Mažųjų Miežonių kaime – keturi pastatai, primenama PAGD pranešime.

Praėjusiais metais buvo nustatyta ir nubausta 20 asmenų, sukėlusių gaisrus deginant žolę. Šiemet nustatyti keli padegimų atvejai. Šalyje dabar vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už tai gresiančią atsakomybę, taip pat paaiškinama, kaip elgtis pamačius žolės gaisrą ir apsaugoti savo namus.

„Be to, siekiant išaiškinti žolės degintojus, visoje šalyje tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais organizuojami reidai, teritorijos žvalgomos naudojant dronus“, – sako departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Kovoje su žolės degintojais esame ne vieni. Kitos atsakingos institucijos taip pat suinteresuotos, kad tokių gaisrų būtų kuo mažiau, todėl su Aplinkos apsaugos departamentu keičiamės informacija apie išdegintas teritorijas ir nustatytus žolės degintojus, kurie gali būti įpareigoti ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai.“

Pasak A. Gudžiausko, artimiausiu metu klausimai dėl informacijos teikimo apie deginamus plotus bus aptarti ir su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri turi galimybes mažinti ūkininkams skiriamas išmokas už netinkamą žemės priežiūrą.

Už žolės deginimą numatytos baudos, o jų galima sulaukti ne tik iš valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, bet ir iš aplinkosaugininkų.

Už sausos žolės deginimą nesilaikant numatytų reikalavimų gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 350 eurų, be to, vertinama ir padaryta žala aplinkai.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena, neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Jei nesiimama priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, tai gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių