Kristijono Donelaičio savaitė Klaipėdos universitete (KU) prasidėjo dailininko Romano Borisovo akvarelių parodos atidarymu, o baigsis tarptautine konferencija.

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) sumanyti K.Donelaičio savaitės renginiai skirti artėjančiam lietuvių literatūros klasiko 300 metų jubiliejui.

BRIAI patalpose pirmadienį atidaryta R.Borisovo akvarelių paroda „Ten saulelė atkopdama budino svietą”. Parodoje – tik vos dvi dešimtys iš kelių šimtų dailininko akvarelių, kurias jis lieja pastaruosius 45 metus. Taip pat ir gyvendamas Klaipėdoje, kur atsikraustė iš Vilniaus. Įdomiausia, kad visose jose iki smulkiausių detalių atkurti buvusios Rytų Prūsijos architektūros likučiai, mūsų dienomis sparčiai nykstantys. Akvarelėse sustingęs tragiško likimo Karaliaučiaus kraštas, badantis akis bažnyčių griuvėsiais ir suspaudžiantis širdį skaudžia laiko tėkme.

„Išaugau tokioje terpėje, kurioje visa tai man buvo sava. Man priimtina kultūra buvo griaunama dėl ideologijos. Tai tapo didžiausia mano motyvacija kuriant šiuos darbus“, – sakė akvarelių autorius. R.Borisovo teigimu, po BRIAI stogu paroda labiausiai pritiko iš visų vietų, kur jo akvarelės iki šiol eksponuotos. O jos pabuvojo ir Vokietijoje, ir Lenkijoje, ir Kaliningrado krašte.

„Atrodo tiek pat egzotiška, kaip Italijos renesanso pilys. Priėjęs prie šių paveikslų, galiu suskaičiuoti plytas, atpažinti jų surišimo būdą. Toks dailininko preciziškumas – didelė vertybė, nes tai yra nykstantys istorijos paminklai“, – per vernisažą pastebėjo prof. Vladas Žulkus, Karaliaučiaus kraštu domėjęsis kaip archeologas.

„Džiugu, kad Donelaičio kraštas į mūsų širdis ateina įvairiausiais pavidalais. Jį per savo meninio mąstymo prizmę pamato ir muzikai, ir dailininkai“, – kalbėjo prof. Daiva Kšanienė.

„Gal ne kiekvienoje akvarelėje ryškios tiesioginės sąsajos su Donelaičiu. Bet tai jo kraštas. Jis ten gyveno ir buvojo, 37 metus tarnavo Tolminkiemyje. Ir tie bažnyčių griuvėsiai primena, kad jis buvo kunigas. Mūsų studentai jau apžiūrėjo šią parodą ir pajuto sąsajas su mūsų istorija. Tai puiki vaizdinė edukacinė medžiaga“, – teigė BRIAI direktorė doc. dr. Silva Pocytė.

Istorikės žodžiais, tai gražus įvadas į KU ketvirtadienį prasidėjusią ir penktadienį dar vykstančią tarptautinę konferenciją „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos”. Į ją suvažiavo mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Kaliningrado (Rusija). Jie analizuoja ir diskutuoja apie tai, kada, kokioje istorinėje ir kultūrinėje aplinkoje gyveno ir kūrė K.Donelaitis. Pranešimai aprėpia istorinius, kultūrologinius, muzikologinius, Bažnyčios istorijos, K.Donelaičio epochos recepcijos XIX–XX a. aspektus.