Penktadienį Klaipėdos Baroti galerijoje kone mėnesiui įsikurs vilniečio dailininko Algio Griškevičiaus kūrinių paroda „Ir nutylėjimai”.

Mažiau literatūros, daugiau nutylėjimų

Jos autorius – senas geras Baroti galerijos bičiulis – žymus šiuolaikinis menininkas, aprėpiantis ne vieną meno sritį. Jis žinomas ir kaip tapytojas, ir kaip fotografijų bei skulptūrinių objektų kūrėjas.

Šįsyk į Klaipėdą dailininkas sakė atvešiąs 2008 ir 2009 m. tapytas gana didelio formato drobes bei vieną naują skulptūrinį objektą, kurį iš lenkto lazdyno ir vytelių „nupynė“ jam įprasta maniera ir pavadino „Pavasario linksmybėmis“.

Paklaustas, kodėl taip mįslingai įvardijo 49-ąją autorinę parodą, A.Griškevičius prisiminė savo kūrybinio kelio pradžią. Tai buvo gal prieš tris dešimtmečius...

„Jaunystėje tapydavau darbus, kuriuose būdavo daugiau plastikos ir mažiau istorijos, pasakojimo, kuris atsirado jau vėliau, – kalbėjo dailininkas. – Tačiau šioje parodoje bus tik vienas paveikslas apie lietuvių kilmę, sukurtas pasakojimo principu. O visi kiti – konkretūs vaizdai, bet juose – daugiau nuojautų, būsenų, nutylėjimų o ne literatūrinio pasakojimo elementų. Taigi apsukęs ratą grįžau prie pradžios, tik galbūt daugiau meistrystės įgavęs.“

Klasikos ir postmoderno sąskambiai

Apie jo meistrystę ir tarkovskiška dvasia dailės gerbėjus paperkančią kūrybą liudija ne tik parodos Lietuvoje ir užsienyje, bet ir dailės specialistų atsiliepimai.

Anot dailėtyrininkės Aldonos Dapkutės, „A.Griškevičiaus  kūryba atitinka tradicinės tapybos sampratą ir kartu atspindi šiandienos žmogaus dvasinę situaciją; praeities, patikrintų vertybių ir dabarties nerimo jungtis. Plastinių priemonių srityje kūryba atitinka visas šiuolaikinio meno nuostatas, praturtindama postmodernistinio laikotarpio ieškojimus”.

Dr. Nijolės Tumėnienės žodžiais, „A.Griškevičiaus kūryba stebina vaizduotės polėkiu, subtilia meile konkrečioms detalėms ir kosminės erdvės jutimu, XX a. būdingų atspindžių pagava ir įprasminimu. Jo peizažuose ir figūrinėse kompozicijose aštri dabarties pajauta dera su sentimentaliu požiūriu į praeitį; jo paveikslų erdvės, apgaubtos poetinės vizijos skraiste, visada pripildytos teatrališko grotesko. Ironija ir keli prasmių sluoksniai – iš postmodernizmo, o klasikinės meno taisyklės – iš praeities”.

Apdovanotas skvarbiu žvilgsniu

Šis menininkas „apdovanotas skvarbiu žvilgsniu. Anksti suradęs savitą tapybos manierą, A.Griškevičius yra imaginacinio peizažo meistras, savo darbuose derinantis natūralistinės, hiperrealistinės ir siurrealistinės tapybos elementus. Menininkas nevengia ir figūrinių kompozicijų, pasižyminčių statišku monumentalumu ir siužetinėmis potekstėmis. Ieškodamas naujų meninės išraiškos formų, tinkamų paradoksaliems sumanymams, A.Griškevičius griebiasi fotografijos. Nuotraukose dar labiau išryškėja natūralizmo ir tikro ar menamo simbolizmo priešprieša, šokiruojantis siurrealistinis kontrastas, kuriuo tikimasi priblokšti žiūrovus ir atskleisti neįprastas elementų kombinacijas. Panašu, kad autorių vilioja postmodernistinio mąstymo teikiamos galimybės, kuriomis jis kūrybiškai pasinaudoja”, kaip yra pastebėjęs dailėtyrininkas Algis Uždavinys.

„Tiek A.Griškevičiaus tapyba, tiek fotografija sudarytos iš kalbavaizdžių – koncentruotu literatūriniu ir nuorodų turiniu užpildytų atvaizdų. Kas ir kiek juose kalbama, dažniausiai priklauso nuo situacijos. Tačiau vis dėlto (...) pasaulis juose „retransliuojamas“ humanistiniais, vertybiniais ir egzistenciniais kanalais. Nors dažnai atrodo, jog stebintis dalininko žvilgsnis pašaipūniškas, veikiausiai tai tik pusė tiesos. Kur kas panašiau, kad jis tvyro tarp mūsų kaip neperprantamas Čeršyro katino šypsulys”, – dalijosi mintimis apie A.Grikevičius kūrybą Austėja Čepauskaitė.

A.Griškevičiaus tapybos parodos „Ir nutylėjimai” atidarymas Baroti galerijoje (Aukštoji g.1) – rugsėjo 3 d. 17 val. Paroda veiks iki rugsėjo 30-osios. Lankymas – nemokamas.