Pereiti į pagrindinį turinį

Dokumentiniame filme – globos namų auklėtinių kūrybiniai ieškojimai

2010-11-17 13:33
Dokumentiniame filme – globos namų auklėtinių kūrybiniai ieškojimai
Dokumentiniame filme – globos namų auklėtinių kūrybiniai ieškojimai / Organizatorių archyvo nuotr.

Režisierius Jonas Čergelis kuria dokumentinį filmą „Kelionė į žvaigždes“. Kūrinyje atsiskleis globos namų auklėtinių kasdienybė ir jos transformacijos į vaikų gyvenimą įsiveržus teatrui.

Pokyčių liudininkai – patys vaikai, globos namų darbuotojai ir profesionalūs aktoriai, pakvietę mažuosius statyti spektaklį.

Meno sričių sintezė

Į Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus atvyksta profesionalūs aktoriai. Pirmajam susipažinimui parodomas spektaklis, vaikai apdovanojami žaidimais. Ir tuomet mažuosius žiūrovus scenos profesionalai pakviečia pereiti į kitą barikadų pusę – pamėginti vaidinti. Taip prasidėjo keletą mėnesių trukusi kūrybinė odisėja, sujungusi kelias meno sritis – teatrą, muziką ir kiną.

2010-uosius Europos Komisija paskelbė Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Į projektą įsijungusi Lietuva paminėti šiuos metus nusprendė netradiciškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo profesionalių aktorių ir globos namų auklėtinių bendrą projektą – muzikinio spektaklio statymą ir dokumentinio filmo apie šį procesą sukūrimą.

Visuomenėje gajus stereotipas, kad globos namuose augantys vaikai yra arba liūdni ir užsisklendę, arba pikti ir agresyvūs. Spektakliu ir filmu siekiama parodyti, kad tėvų globos netekę vaikai yra kūrybingi, padėti atsiskleisti jų talentams bei atkreipti visuomenės dėmesį į socialinės atskirties problemas Lietuvoje.

Su kamera „susidraugavo“ greitai

Dokumentinio filmo režisierius J. Čergelis spektaklio kūrimą stebėjo nuo pirmojo susitikimo globos namuose iki generalinių repeticijų Panevėžio teatro „Menas“ scenoje. Kūrėjo kamera seks vaikus ir premjerinio spektaklio Vilniuje metu.

J. Čergelis teigia, kad vaikai gana greitai priprato prie vaizdo kameros, neilgai trukus jie, kaip tikri artistai, jos „nebepastebėdavo“, elgdavosi taip tarsi kameros net nebūtų. Tiesa, A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose ne pirmus metus dirbanti ir vaikus gerai pažįstanti vyr. socialinė darbuotoja bei muzikos mokytoja Erika Kosej sako pastebėjusi mažus vaikų elgesio pokyčius.

„Įsijungus kamerai, vaikai pradeda šiek tiek blaškytis, kai kurie jų nori kuo daugiau pasirodyti, pasimaivyti, taip siekia atkreipti į save dėmesį. Tačiau tai natūralu, juk saviraiška, savęs įtvirtinimas jiems labai svarbu“, – teigė E. Kosej.

Pranašauja didelę sėkmę

Filmo kūrėjas J. Čergelis pasakoja apie globos namų auklėtinius neturėjęs jokių išankstinių nuostatų, tačiau vaikai jį vis tiek sugebėjo nustebinti tiek savo asmenybėmis, tiek talentais. Viename filmo epizode vienuolikmetis Giedrius teigia: „Turiu svajone būt dainininku ir futbolininku, bet dabar pastebėjau, kad galiu būt ir aktorium“. Panašiai šio vaiko galimybes vertina ir J. Čergelis.

„Šis vaikinas turi labai gražų balsą, yra labai gabus. Jis mokosi muzikos, o spektaklyje atlieka pagrindinį arklio Dominyko vaidmenį. Nenustebsiu, jei ateityje jis bus didelė žvaigždė“, – sakė kūrėjas.

Vaikus stebėjęs ir su jais bendravęs režisierius pastebi, kad globos namų auklėtiniai yra savarankiškesni, drąsesni ir brandesni nei šeimose augantys vaikai ir apgailestauja, kad kartais visuomenė juos atskiria.

Susiformavo tvirta komanda

Filmo ir spektaklio kūrimas suformavo tvirtą aktorių ir vaikų komandą. Jie turi savus pasisveikinimo ritualus ir jaukiai jaučiasi būdami kartu. Filmo kūrėjas išdrįsta paskolinti vaikams vaizdo kamerą, o spektaklio režisierių Andrių Povilauską vyresnieji įkalba patikėti net savo automobilio vairą.

„Vaikai labai patenkinti, jie nekantraudami laukia repeticijų, o iš jų grįžta kupini įspūdžių.

Repeticijoms persikėlus į teatro salę, didele atrakcija virto pačios išvykos. Akivaizdu, kad vaikai scenoje jau elgiasi daug laisviau, dabar jie jaučiasi tikrais aktoriais. Kūrybos procesas teikia labai daug džiaugsmo, kiekvienas jų jaučiasi svarbus, pastebėtas, todėl į savo vaidmenis žiūri labai atsakingai“, – pasakojo E. Kosej.

Socialinė darbuotoja džiaugiasi, kad dalyvavimą kūrybos procese nulėmė pačių vaikų noras bei susidomėjimas. E. Kosej teigimu, užčiuopus vaiko interesus ir pomėgius, jis tampa labai iniciatyvus, aktyviai įsitraukia į veiklą, o savo entuziazmu lengvai užkrečia ir draugus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų