Uostamiesčio Baroti galerijoje penktadienį duris atvers klaipėdiečio fotomenininko Dariaus Vaičekausko fotografijų paroda „Dekonstrukcijos“.

Anot menotyrininko Kęstučio Šapokos, D.Vaičekauskas jau beveik dešimtmetį nuosekliai dirba įvairiais fotografijos dekonstravimo būdais, iš esmės susidurdamas su tradicinės fotografijos, postfotografijos ir konceptualizmo problematika, tačiau tuo pačiu metu likdamas už jų ar tarp jų. Griežtos klasifikacijos vengimas yra sąmoninga menininko kūrybinė taktika, suteikianti galimybę „atsisakyti“ fotografijos, liekant jos teritorijoje.

„Dekonstrukcijų“ ciklas kaip tik paremtas atsisakymo, arba „dvigubo naikinimo“ taktika, kai D.Vaičekauskas renkasi įvairių lietuvių fotografų, klasikų ir ne klasikų, darbus ir juos „naikina“, supjaustydamas horizontaliomis dalimis. Taip simboliškai naikinamas kolegos kūrinys arba tam tikras ikoninis (at)vaizdas (ne originalas, o skaitmeninė kopija?) ir kartu pabėgama nuo savo kaip kūrėjo išskirtinumo auros. Taigi tokiu „naikinimo“ aktu tarsi dekonstruojama Lietuvos fotografijos istorija ir jos hierarchija.

Tačiau „naikinimas“ yra tik pradinė intencija, nes D.Vaičekauskui dekonstravimas reiškia naujų prasmių atvėrimą arba projekciją į sistemą kitu kampu. Jis ne tik ir ne tiek paneigia autoriaus „instituciją“, kiek sukeičia ir supainioja prasminius šios sąvokos akcentus. Dekonstruojant prasmės perkonstruojamos pagal tam tikrą sistemą, kai koleg(i)ų fotografų darbų kopijos ne tik kruopščiai supjaustomos lygiomis horizontaliomis dalimis, bet ir sudedamos atgal kiekvienos atraižos turinį apverčiant aukštyn kojomis horizontaliai ir vertikaliai. Tokiu būdu pirminis šaltinis, t.y. originalus atvaizdas išsaugo bazinę savo struktūrą, lieka atpažįstamas ir iki tam tikros ribos „skaitomas“, tačiau tuo pačiu metu yra visiškai kitas ir originalus (?) kito autoriaus kūrinys. Taigi turime reikalą su išvirkščiu arba dvigubai apverstu (at)vaizdu, taip pat apversta autoriaus institucija tiesiogine ir perkeltine prasmėmis.

Iš esmės tampa nebeaišku, su kuo turime reikalą – lietuvių fotografijos istorijos citata ar originaliu kūriniu, imituojančiu „citatą“, nes pats citavimo veiksmas taip pat tarsi apverčiamas aukštyn kojomis – nebeaišku, DVaičekauskas cituoja (ne)klasikus, ar jie cituoja jį?

Taigi menininkas sukuria diskursinės entropijos situaciją, kurioje steigia papildomus subkontekstus, taip besistengdamas priversti žiūrovus nuolat balansuoti neapibrėžtoje būsenoje ir tokiu būdu kurti savas hierarchines autorystės versijas.

D.Vaičekausko „Dekonstrukcijų“ vernisažas uostramiesčio Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1) – rugsėjo 21 d. 17 val. Paroda veiks iki spalio 17 d.

Nuotraukoje – D.Vaičekausko dekonstruota Raimundo Urbono (1963–1999) fotografija.