Teatro ir kino aktorė Gabija Ryškuvienė vaikystėje svajojo vairuoti troleibusą arba būti jūreive ir leistis į tolimas romantiškas keliones. Tačiau nuo mažumės augusi teatre, kur vaidino jos močiutė ir senelis Gražina ir Aleksandras Kernagiai, prisipažįsta, apie tinkamesnę profesiją net nemąstė. Ir, sako, iki šiol jaudinasi scenoje. „Bet tai yra sveika, o baimės niekada nenugalėsi – gali tiesiog susitaikyti ir ją prisijaukinti“, – tvirtina aktorė.

G. Ryškuvienė pasakojo vaikystėje žiūrėjusi ne tik vaikiškus, bet ir suaugusiesiems skirtus spektaklius. „Aš, aišku, nesuprasdavau, apie ką jie, bet mintis, kad galima išgyventi kitą gyvenimą, net ne kitą gyvenimą, o kad galima išgyventi tai, ką tu norėtum išgyventi, kaip tu norėtum save išreikšti, kokias emocijas norėtum patirti – tai yra tokia terpė, kur galima tai padaryti“, – pasakoja LRT televizijos laidos „Stilius“ pašnekovė.

Ji prisipažįsta, kad būtent ši mintis ir noras išreikšti save atvedė į aktorystę.

G. Ryškuvienė sako, kad kiekvienas kuriamas vaidmuo iškelia įdomius klausimus, į kuriuos atsakymus visų pirma turi rasti pats – tam, kad galėtum apskritai kurti vaidmenį. „Nes tai yra savotiška išpažintis. Kitaip negali būti, todėl kad tik tai, kas tikra, sujaudins kitą ir vers mąstyti“, – tikina aktorė.

„Didžiausias iššūkis – kuris iš tiesų yra aktoriaus darbo esmė – tai atvirumas. Kiek tu sau leidi būti atviras. [...] Kiek nori pakalbėti apie labai svarbius dalykus. Kai kada [laukia], aišku, fiziniai iššūkiai – atvirumas, nuogumas, kiek jo sau leidi. Kartais ir nuogas petys gali būti taip nufilmuotas, kad atrodys labai provokuojančiai“, – pastebi ji.

Vertimai – kita kūrybos patirtis

Gyvenime nesu linkusi dairytis, ar mane kas nors mato, ar pastebi, sako G. Ryškuvienė ir džiaugiasi lietuvių žiūrovų kuklumu. Nes iki šiol prisimena, kaip kartą tuo metu, kai vaidino seriale „Likimo valsas“, buvo užkalbinta parduotuvėje.

„Blogai jaučiausi, labai blogai – ėjau, nors vos galėjau pastovėti ant kojų. Staiga mane čiupo moteris už rankos ir pradėjo man kažką kalbėti. Aš maniau, kad gal ji kokia nors pažįstama, tik aš jos neatsimenu. Ji pasakojo savo įspūdžius iš to serialo. O paskui ji man sako: „Tai ko tu stovi ir žiūri – ačiū reikia sakyti.“ Ir nuėjo. Tad būna labai įdomių susitikimų su savo žiūrovu. Bet, aišku, smagu, jei žmonės ateina ir gerą žodį pasako“, – tikina pašnekovė.

Tarp spektaklių, filmavimosi kine ir televizijoje aktorė randa laiko ir dar vienai kūrybai – verčia iš anglų kalbos filmus ir knygas. Pradėjusi nuo nedidelės Jacqueline Wilson  knygelės paaugliams „Mes dvynės“, Gabija jau išvertė nemažą Cecily von Ziegesar serijos „Liežuvautojos“ dalį bei kelis Lisi Harrison romanus apie „Monstrų vidurinę“.

Imtis pasiūlytų literatūros vertimų, sako, prireikė drąsos.

„Išsigandau, nes tai labai didelė atsakomybė ir visai kas kita, negu versti filmus. Nes filmas vis dėlto – vienai dienai. Nesakau, kad to nereikia daryti atsakingai, bet tai yra toks greitas darbas. Aišku, kiekvienas vertėjas jaučia labai didžiulę atsakomybę už kiekvieną žodį.

Žodžiai yra tie patys, bet kaip tą mintį, kaip emociją perteikti, kad ji liktų tokia pati, kaip ir yra tame sakinyje, kartais tenka labai sukti galvą. Kartais tenka prisiminti daug lietuvių kalbos žodžių ir ieškoti, kuriame yra ta tikslesnė prasmė. [...] Scenoje irgi galvoji, kaip surasti tikslesnę išraiškos priemonę, kad suprastų žiūrovas mintį, kurią nori perteikti“, – pasakoja G. Ryškuvienė.

Svarbiausias įvykis gyvenime – dukters gimimas

Visame kame turi būti sveiko proto ribos, sako aktorė, kurios gyvenime, be darbų, kaip ir visiems – buitis, draugai, knygos, mamos pareigos, virtuvė. O čia, kiek gali sau leisti, tiek ji ir laikosi ekologiškumo filosofijos – kai kuriuos produktus perka iš  ūkininkų.

„Kartą mano duktė man pasakė, kad nemėgsta kiaušinių, bet taip pat pasakė, kad jai skani mano kiaušinienė, o kitur ji jos nevalgo. Na, ir vieną kartą ūkininkai, iš kurių pirkau kiaušinius, jų neturėjo, tad pirkau iš parduotuvės. Padariau dukrai pusryčiams kiaušinienę ar omletą, ir ji sako: „Nesuvalgiau. Mama, tu nepyk, bet labai neskanu, nevalgysiu.“ Staiga supratau, kad tai ne mano kulinariniai sugebėjimai – tiesiog buvo skanūs kiaušiniai. Tad gal geriau kartais daugiau sumokėti, bet kad būtų skaniau“, – svarsto G. Ryškuvienė.

Neseniai atrastas pomėgis laisvą kūrybinę energiją skirti konditerijos kepiniams Gabijai netrukdo išsaugoti puikias formas. Patikina, jog tiesiog stengiasi nepersivalgyti ir būti nemenkai fiziškai aktyvi. Čia padeda ir lakstyti trokštantis samojedų veislės šuo, ir jogos pratimai.

„Po bėgiojimo nesijaučiu gerai. Būdavo, pradėdavo galvą, stuburą skaudėt – klausiau savo kūno. Mano jogos mokytoja irgi pabrėžė, kad užsiimant joga nesieki jokių rezultatų. Aišku, nereikia sau sakyti, kad ko nors tikrai nepadarysiu – tu nežinai, ką gali, jei atsipalaiduoji ir sau leidi. Po jogos aš tikrai jaučiuosi labai gerai ir man nebeskauda stuburo. Aš tiesiog kitaip jaučiu savo kūną“, – tikina LRT televizijos laidos „Stilius“ pašnekovė.

Svarbiausiu savo gyvenimo įvykiu G. Ryškuvienė laiko dukters gimimą prieš 16 metų. Jos nėštumą gydytojai vadino tiesiog chrestomatiniu, bet, pasak aktorės, tai, ką galėjo suteikti ligoninė, jos visiškai netenkino. Sako, baugino ir skaudžios draugių gimdymo istorijos, todėl padedama vyro ji sėkmingai pagimdė namie.

„Vaiko išleidimas į pasaulį yra vienas svarbiausių įvykių gyvenime, tad tu, be abejo, nori, kad tai būtų kuo šviesesnis prisiminimas. Būtent toks prisiminimas ir yra apie mano gimdymą. Be abejo, aš labai daug domėjausi ir gimimu, ir gimdymu, domėjausi, kokios gali būti komplikacijos, ką galima padaryti namų sąlygomis, kaip gali sau padėti be medicininės intervencijos.

Nuėjau pas gydytoją ir pasiteiravau, ar aš galėčiau atvažiuoti, na, jei kas nors. Taip yra daroma kitose šalyse. Man gydytojas pasakė: „Gimdyk namie, jei nori, ir nevažiuok pas mane, nes aš tau nepadėsiu.“ Manau, kad mūsų tradicinė medicina turi daug nuostabių žmonių, ir man tikrai būtų visi padėję – aš labai tikiu mūsų medicina. Bet gavau štai tokį „puikų“ atsakymą ir tai mane dar labiau nuteikė prieš bendravimą su gydytojais“, – patirtimi atvirai dalinasi G. Ryškuvienė.

Pašnekovė pabrėžia, kad sėkmingo gimdymo atveju nereikalinga jokia pagalba – viskas vyksta natūraliai. „Jis tiesiog vyksta“, – sako ji.

Patirtis, kuri įkvepia

Optimizmo, skatinančio nesužlugti net labai beviltiškose situacijose, ieškoti išeities ir gebėjimo visur įžiūrėti prasmingumą aktorė sako paveldėjusi iš savo šeimos. Sutapus abitūros egzaminams Vilniuje su filmavimusi juostoje „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ Kaune ji, puikiai išlaikiusi pirmą egzaminą, puolė į paniką. Tuomet kilo absurdiška mintis – nueiti į švietimo ministeriją ir prašyti, kad atleistų nuo egzaminų. Ir jai pavyko.

„Sako: „Gerai.“ Parašė man raštą, įteikė ir išeinant pro duris juokaudamas sako: „Tik nepamiršk pakviesti į premjerą.“ [...] Tai va, manau, visada gyvenime reikia ieškoti išeičių ir, žiūrėk, jos atsiranda“, – sako aktorė.

Gabija pripažįsta nenorinti užsiimti bulvaru ir pasakoti apie savo baimes, verkimą į pagalvę ir pan. Tačiau neslepia: visko yra buvę. Ir tai tik padarė ją stipresnę.

„Kiekviena nesėkmė ir kiekviena klaida yra tavo bagažas. Ir tai yra tavo. Juk sakoma, kad nėra patirties su neigiamu ženklu – yra patirtis, iš kurios tu pasimokai arba ne. Manau, kad tai turėtų kiekvieną iš mūsų labai įkvėpti. Ir tiesiog reikėtų labiau pamilti save, tuomet tu galėsi pripažinti savo blogąsias savybes ir jas ištaisyti. Tai yra vienintelis kelias“, – pabrėžia pašnekovė.