„Klaipėdos galerijoje“ galima sužinoti, ką „stiprus vanduo“ gali mene

Penktadienį Klaipėdoje atidaroma tarptautinė grafikos paroda „Stiprus vanduo – 1“ – reta proga vienoje vietoje pamatyti ofortus, sukurtus įvairių šalių grafikų.

Parodos pavadinimas kilęs iš italų kalbos – aqua forte reiškia stiprų vandenį. Šiuo atveju, tai azoto rūgštis (HNO3), kuria ant metalo plokštės išėsdinamas piešinys. Vanduo visada stebina savo kraštutinumais: tai gyvybės simbolis arba jėga, virstanti nekontroliuojama, gyvybę naikinančia stichija. Parodos dalyviai turėjo galimybę konceptualiai traktuoti projekto pavadinimą, idėjos vizualizacijai pasitelkdami individualias kūrybos priemones.

Tarptautinio grafikos projekto „Stiprus vanduo – 1“ idėja gimė pernai Rygoje susibūrusioje „Oforta Gilde“ – ofortistų draugijoje, kurios pagrindą sudaro dailininkai, kuriantys oforto technika.  

Paroda „Stiprus vanduo – 1“ pirmą kartą pristatyta 2010-aisiais Latvijoje, Rygos „Antonija“ galerijoje. Buvo eksponuojama daugiau nei 200 ofortų, kuriuos sukūrė 60 grafikų iš įvairių pasaulio šalių. Oforto tradicijų puoselėtojai profesionalai, subrendę oforto meistrai ir jauni, pradedantieji menininkai iš Latvijos, JAV, Ispanijos, Australijos, Japonijos, Ukrainos, Olandijos, Juodkalnijos, Lenkijos, Anglijos, Rusijos bei Lietuvos stebino išradingumu ir pagarba šiai klasikinei grafikos technikai.

Kaip pasakojo „Klaipėdos galerijos“ direktorė Violeta Jusionienė, jiedvi su parodos „Stiprus vanduo-1“ iniciatore „Oforta gilde“ gildmeistre lietuvių kilmės latvių grafike ir kuratore Nele Žukauskaite-Zirnite ekspozicijai Klaipėdoje atrinko maždaug trečdalį tarptautinio projekto kolekcijos darbų. Ir juos sunkiai sutalpino kamerinė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galerijos erdvė. „Tačiau bus galima pamatyti visų projekto dalyvių iš Lietuvos – klaipėdietės Danutės Žalnieriūtės, vilniečių Mariaus Liugailos, Irenos Daukšaitės-Guobienės ir Tatjanos Diščenko – darbus, tikrai bus su kuo juos palyginti ir išsiaiškinti, kokia yra oforto meno situacija tarptautiniame kontekste“, – užtikrino V.Jusionienė.

„Parodoje dominuoja figūrinės kompozicijos, peizažai ir abstrakcijos, konceptuali minties raiška, vaizdai, kuriuose susipynė istorija ir dabartis, susimąstymas ir lyrinės nuotaikos. Ofortams būdinga klasikinių tradicijų tąsa – detaliai sumodeliuotos formos, raiškus piešinys. Kėlėme sau uždavinį atskleisti oforto technikos subtilumus ir galimybes – puikus rezultatas, kurį galės įvertinti ir parodos Klaipėdoje lankytojai“, – džiaugėsi projekto kuratorė.

Vernisažas – 17 val. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 /Daržų g. 10), kur paroda veiks iki sausio 12 d.

Apie ofortą

Ofortas – pranc. eau-forte – azoto rūgštis. Klasikinė giliaspaudės grafikos technika, išrasta XVII a. Ofortui būdinga laisvų linijų piešinys, šviesių ir tamsių tonų deriniai, subtilus štrichavimas. Piešiama plieno adata ant šlifuotos vario arba cinko plokštelės, padengtos rūgščiai atspariu laku. Po to cinko plokštė ėsdinama azoto rūgštimi, o vario plokštė – geležies trichlorido tirpalu vieną ar keletą kartų (norint gauti įvairaus sodrumo linijas). Grafikas raižydamas pažeidžia laką, todėl įrėžtos vietos, veikiant rūgščiai, išėsdinamos ir atspaude sudaro linijinį piešinį, o nepažeisto lako plotai tampa šviesiu fonu. Ėsdinimo laikas lemia piešinio intensyvumą – kuo ilgiau spaudos forma laikoma rūgštyje, tuo intensyvesnis gaunamas piešinys. Nuo plokštės paviršiaus nuvalius laką išėsdintos vietos įtrinamos dažais ir ant drėgno popieriaus presu daromas atspaudas. Ofortas dažnai derinamas su akvatinta, minkštuoju laku, vario raižinio, sausosios adatos technikomis siekiant paryškinti tonų įvairovę.

Nuotraukoje – parodos dalyvio Peterio Millerio (Nyderlandai) ofortas.