Kuršėnuose šeštadienį vyko tradicinė jau keturioliktoji Lietuvos kaimo kapelų šventė „Griežk, smuikeli“. 

Kad tilptų visi norintys, Šiaulių rajono kultūros centro salėje, kurioje yra arti pusės tūkstančio vietų, teko statyti papildomas kėdes. Žmonės pasiklausyti liaudiškos muzikos suplūdo net iš aplinkinių rajonų. 
Kaimo kapelas toks dėmesys džiugina. Muzikantai sako, kad muzika, ankščiau skambėjusi kiekvieno kaimo troboje ar šokiuose, ir vėl pamažu sugrįžta. 

Tą esą rodo jaunėjantys kaimo kapelų kolektyvai ir keliems mėnesiams užpildyti koncertų grafikai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.   

„Liaudiška muzika yra artimiausia lietuviui. Dėl to, kad nuo savo prigimties nepabėgsi, Tai lietuviški žodžiai, kuriuose skamba įvairiausios Lietuvoje tarmės, pačios melodingiausios mūsų protėvių ir šių laikų kompozitorių sukurtos melodijos“, – kalbėjo kapelos „Daumantų muzikantai“ solistas Arnas Švilpauskas. 

„Kapelos rašo savo muziką, nes nebėra mūsų Jurgio Gaižausko, Juozapaičio ir tų kūrinių negaunam. Tad stengiamės kiekviena kapela rašyti savo muziką, dainas“, – teigė šventės „Griežk, smuikeli“ vyriausias dirigentas Algimantas Jonas Bartašius. 

Šventės „Griežk, smukeli“ organizatoriai sako, kad kasmet stengiamasi atrinkti tas kapelas, kurios labiausiai žiūrovų yra mylimos ir vertinamos. 

Pernai tokių daugiausiai buvo Žemaitijoje, todėl   šventėje dalyvavo tik Šiaulių krašto, Kelmės bei Mažeikių rajonų kapelos, šiemet situacija kitokia. 

„Šiemet atvyko kolektyvai iš visos Lietuvos, jie atstovauja visiems etnografiniams regionams. Atvyko 8 kapelos ir viena retro grupė iš Šiaulių rajono“, – pasakojo šventės „Griežk, smuikeli“ sumanytojas Zenonas Gestauskas. 

Tikimasi, kad ši jau keturiolika metų gyvuojanti tradicija nenutrūks ir kitais metais bus surengta jau penkioliktoji, jubiliejinė „Griežk, smuikeli“ šventė.