„Moterys Lietuvoje užkeltos ant pjedestalo, nemanau, kad joms reikėtų skųstis”, - tvirtino Laima Paksienė, dalyvavusi pirmadienio pokalbių laidoje „Be grimo”.

Tarptautinę moters dieną svečiai kalbėjo apie moterų diskriminaciją šalyje. Buvusiai pirmai šalies damai L. Paksienei pritarė ir neurologas Jokūbas Fišas, kuris įsitikinęs, kad feministinis judėjimas šalyje neturi jokio pagrindo. Maža to, medikas teigė, kad apskritai viskas nukrypo į nesveiką feminizmą -  esą moteris emancipacija, aukštos pareigos ir geros algos padaro piktas ir agresyvias, keliančias nepagrįstus reikalavimus įstatymams ir aplinkiniams.

J.Fišas publikos aistras kurstė ir postrigavimais, kad ideali moteris - tai pirmiausia mama, po to - meilužė, namų tvarkytoja, virėja ir dar kokio nors amato specialistė. Giliu jo supratimu, kiekvienos moters tikslas - būti mama.

Į tokius mediko teiginius vieną aktyviausių moterų teisių gynėjų Margarita Jankauskaitė atrėžė lakoniškai: "Mano tikslas - būti visaverčiu žmogumi". Ji aiškino, kad vien jau tokie J.Fišo teiginiai yra akivaizdūs moterų diskriminacijos pavyzdžiai.

L.Paksienė J.Fišui pritariamai linksėjo galva ir dėstė, kad moteriai darbas nėra būtinas, mat ji rūpinasi namų jaukumu ir vaikais. Be to, ji įsitikinusi, kad normalu, jog darbdavys mieliau renkasi vyrą, o ne moterį su trimis vaikais. Esą turinti vaikų moteris visais laikais buvo riziką kelianti darbuotoja, ir visą gyvenimą buvo taip, kad ne vyras namie sėdi su sergančiomis atžalomis, o moteris.

Išgirdusi klausimą, ką pati darytų, jei nebūtų išlaikoma vyro, L. Paksienė tikino nebijanti darbo, todėl, jei reikėtų dėl šeimos gerovės, dirbtų net ir valytoja. Pačiau paklausta, ar išties tiki, kad pavyktų jį taip lengvai rasti, jei būtų paprasta Laima, o ne Paksienė, moteris ėmė su užuojanta aiškinti, kad nuo oponentų sklinda ne itin gera energija.