Memelenderiai AdM archyvo lobius perdavė Klaipėdai

Trečiadienį Ievos Simonaitytės bibliotekoje iškilmingai pasirašyta AdM archyvo perdavimo Klaipėdai sutartis ir uostamiesčio bendruomenė pirmąsyk supažindinta su senųjų klaipėdiškių per daugiau nei šešis dešimtmečius Vokietijoje sukauptais ir dabar gimtajam kraštui padovanotais lobiais.

Iškilmėse dalyvavo Vokietijos ambasadorius Matthias Mülenstädtas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos krašto darbo grupės archyvo (AdM) pirmininkas Uwe Jurgsties, archyvo kūrėjai, uostamiesčio istorikai.

Saugos bibliotekoje

„Klaipėdiškių darbo grupės“ susivienijimo iniciatyva įkurto ir kaupto AdM archyvo medžiaga Klaipėdą pasiekė dar rugsėjį – 5 tonų krovinys atgabentas iš Oldenburgo, paskutinės AdM archyvo saugojimo vietos. Išpakavus dėžes rasta iš Klaipėdos krašto kilusių žinomų dailininkų Gustavo Boeses, Maxo Pechsteino ir Hanso Kallmeyerio originalių paveikslų, beveik 2 tūkst. knygų, Klaipėdos krašto periodinių leidinių, daug senų nuotraukų ir atvirukų iš asmeninių albumų, senų žemėlapių, pašto ženklų, dokumentų rinkinių su teminėmis iškarpomis bei kitų istorinių vertybių.

Buvusių Klaipėdos krašto gyventojų sukaupto AdM archyvo turtai iki šiol buvo beveik neprieinami plačiajai visuomenei, todėl po derybų nuspręsta jį perduoti Klaipėdos apskrities viešajai I.Simonaitytės bibliotekai, kuri ne tik jį puoselėtų ir tvarkytų, bet ir užtikrintų jo vientisumą bei sudarytų sąlygas naudotis šiais unikaliais šaltiniais visiems, besidomintiems Klaipėdos krašto istorija.

„Viliamės, kad ši medžiaga padės miesto istoriją grąžinti į jos prigimtinę vagą. Archyvo tvarkymas užtruks, bet pamažu atsiskleis jame slypinti istorinė tiesa. Tai puiki dovana artėjančiam Klaipėdos jubiliejui – 760-osioms miesto įkūrimo metinėms. Visi, prisidėję prie šio archyvo kaupimo, saugojimo ir kelionės namo, verti didžiulės pagarbos ir padėkos, – teigė bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis. – Pastatę tokią modernią biblioteką, tikėjomės tokio turto, galime perimti saugoti ir daugiau istorinių rinkinių, kurių vieta Klaipėdoje.“

Tiesia tiltus

„Mes tikime, kad mūsų archyvas pateko į geras rankas, kad tuo žmonių širdyse padėsime išsaugoti šio krašto istoriją, kad tai prisidės prie mūsų visų istorinio sąmoningumo, kad taip praturtinsime vieni kitus“, – sakė U.Jurgsties, užsimindamas, kad tai ne paskutinė dovana Klaipėdos miestui ir kraštui.

Jis priminė, kad AdM užsiima ir kita veikla. Jau prieš dvejus metus iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę „Klaipėdiškių darbo grupės“ susivienijimas (įkurtas 1948 m. Vakarų Vokietijoje), vienijantis visus klaipėdiškius – išeivius ir jų palikuonis iš Klaipėdos miesto, apskrities, Šilutės ir Pagėgių, vežė humanitarinę labdarą Klaipėdos krašto ligoninėms, senelių ir vaikų namams. Jų iniciatyva Klaipėdoje iškilo Taravos Anikė – paminklas Simonui Dachui, Klaipėdos 750 metų jubiliejaus proga memelenderių padovanota bronzinė skulptūra „Atsisveikinimas“ įkurdinta prie miesto Geležinkelio stoties. Jie rinko aukas viso Klaipėdos krašto bažnyčių restauravimui.

„Mums svarbi jungties funkcija naujai persitvarkant Rytų Europos tautoms, vienybės jausmo stiprinimas tarp tautų, – tvirtino U.Jurgsties. – Mes ir anuomet, ir dabar tiesiame tiltus, o ne tik kreipiame žvilgsnius į praeitį.“

Vokietijos ambasadoriaus M.Mülenstädto žodžiais, AdM archyvo perdavimas ir perėmimas tai yra pavyzdys, kaip būti kartu Europoje.

Tai, kas jungia

„Sena nenuginčijama tiesa, kad žmogus, kuris nežino savo praeities, labai sunkiai gali galvoti apie savo ateitį. Tai aktualu ir kalbant apie miestą, tautą, valstybę. Simboliška, kad archyvo perdavimas vyksta Tarptautinę mokytojo dieną. Tai siečiau su tuo, kad istorija – geriausia mokytoja. Nepaklusti jai – labai rizikinga, – kalbėjo V.Grubliauskas. – Klaipėda visada atvira savo istorijai, kad kurtų šviesią savo miesto ateitį. Archyvas grįžo į Klaipėdą – į Klaipėdą sugrįžo jos istorija. Šiek tiek nepažintu rakursu, dar šešėlyje buvusiais puslapiais... Mūsų istorikams tai galimybė pažinti Klaipėdą dar geriau, giliau. Savo, savo vaikų, miesto ir krašto labui. Ir linkiu, kad mokslininkai šiame archyve rastų faktų, kurie užgydys istorijos žaizdas.“

„Mes, gyvendami Europoje, turime kelti klausimą, ką verta užmiršti, o ką – prisiminti. Nieko gero, jei akcentuosime tik tai, kas 1939-aisiais Klaipėdos krašte buvo blogai. Geriau akcentuokime tai, kas mus jungia, – istorija, geografija ir meno palikimas, kurį gavome“, –paragino prof. Vygantas Vareikis, dėkodamas Klaipėdos krašto memelenderiams, kurie padarė didelį darbą. Tie, kas nori pajusti Klaipėdos miesto ir krašto praeitį vizualiai – per nuotraukas, paveikslus, dokumentus, – turės ko ateiti į šią biblioteką, mano istorikas.

Neįkainojama dovana

Istorikė dr. Silva Pocytė „Klaipėdai“ minėjo, kad daugelis AdM archyvo knygų, periodinės spaudos leidinių mūsų mokslininkams žinomi, nebe naujiena. „Bet yra labai vertingų dokumentų, gyventojų, jų šeimų istorijų, susijusių su Klaipėda, jos švietimo raida, mokyklomis; nuotraukose – daug nematytų veidų. Tikimės tikrai vertingos medžiagos tyrinėjimas. Itin džiugu, kad tokios archyvo knygos, kaip Liudviko Rėzos versta Biblija (1816 m.) su jo paties prakalba, bus prieinamos visuomenei. Tikrai ne kiekviena biblioteka Lietuvoje tai turi. Labai įdomi Klaipėdos krašto istorija papasakota pašto ženklų rinkiniais. Bet kokiu atveju, jei specialistai ir žinom, Klaipėdos žmonėms tai – neįkainojama dovana. Taip jie gali geriau pažinti savo miesto ir krašto istoriją“, – įsitikinusi mokslininkė.

Jau vakar I.Simonaitytės bibliotekoje pristatyta svarbiausių AdM archyvo dokumentų bei meno vertybių paroda. Joje eksponuojama ir istorikės minėta L.Rėzos versta Biblija, kai kurios Lietuvoje mažiau žinomos knygos apie Klaipėdos kraštą, įvairūs dokumentai, atspindintys tarpukario Klaipėdos miesto bei krašto gyvenimą, nuotraukos, atvirukai, asmeniniai dokumentai, rankraščiai, keletas suvenyrų, žemėlapių, pašto ženklų, taip pat originalūs G.Boeses, M.Pechsteino, H.Kallmeyerio ir kitų iš čia kilusių, čia kūrusių žinomų dailininkų tapyti paveikslai.