Nolivudu praminta Nigerijos kino pramonė auga kaip ant mielių. Tačiau Nigerijos kūrėjai susiduria su dideliais iššūkiais, visų pirma – pinigų stoka.

Kas mėnesį išleidžiama apie 200 Nolivudo filmų. Nigerijos kino pramonė – didžiausia Afrikoje, o per pastaruosius du dešimtmečius išaugo taip, kad aplenkė net patį Holivudą ir vejasi Indijos kino pramonę.

Nors skaičiai įspūdingi, suktis Nolivudo virtuvėje nelengva. Tarptautiniu filmų turgumi vadinama vieta – didžiausias filmų platinimo centras Vakarų Afrikoje. Anksčiau čia pardavinėdavo baldus, dabar urmu siūlomi filmai. Tarp prekiautojų – ir prodiuseriai, režisieriai, mėginantys tokiu būdu reklamuoti savo kūrinius.

„Sukūrę filmą, negalime jo parduoti dideliais kiekiais. Suprantate? Taigi nusprendžiau įkurti šią parduotuvę, kad galėčiau parduoti savo filmus“, – sako prodiuseris ir režisierius Arinze Azeanyache.

Nors Nolivudas vis didėja, populiarėja ir plečiasi, pinigų trūksta, o sistema kol kas kitokia nei įprasta pasaulyje.  

„Neturime tiek pinigų investicijoms ir reklamai, taigi sukūrę filmą, ieškome finansavimo, kad atgautume išleistus pinigus. Tai didelis iššūkis“, – teigia A. Azeanyache.

Nigerijos kino kūrėjai sukasi greitai. Filmavimai retai trunka ilgiau nei dvi savaites, įranga pigi ir neretai naudota. Į kino teatrus dauguma filmų net nepatenka, bet gatvėje parduodama apie 50 tūkstančių kopijų. Didžiausia paslaptis – populizmas. Pasak vieno Nolivudo režisieriaus, Nigerijos kūrėjai puikiai žino, kaip linksminti publiką, išstudijavo Bolivudo miuziklus, mažo biudžeto siaubo filmus ir Brazilijos muilo operas.