Vienas žymiausių Didžiosios Britanijos teatro kritikų Michael‘as Billingtonas dienraštyje „The Guardian“ neatsispyrė pagundai palyginti Maskvos Vachtngovo teatro vadovo, režisieriaus Rimo Tumino „Dėdės vanios“ pastatymą su kita Antono Čechovo pjesės versija, kurią britams ką tik pristatė jų režisierius Lindsay Posneris. Tiesa, M.Billingtonas vis tik negailėjo liaupsių jau antrą kart per pastaruosius metus Londone viešinčiam R.Tuminui bei jo aktoriams, vadindamas juos „aukščiausio lygio trupe“ Europoje. Tuo tarpu savo tėvynainio spektaklį pavadino „flegmatišku“.

„Turbūt neįmanomas didesnis kontrastas, nei tas, kurį sukūrė lėtas, flegmatiškas „Dėdė Vania“, ką tik parodytas salėse, ir gyvsidabriškai žėrintis „importas“ iš Maskvos Vachtangovo teatro. Britų Čechovas linkęs į Stanislavskio realizmo variacijas. O akinanti Rimo Tumino versija vadovaujasi absoliučiai kita tradicija, pradėta rusų režisieriaus Vsevolodo Meyerholdo, kuris vystė vaidybos sistemą, paremtą sportu, akrobatika ir klaunišku grostesku“, - rašo M.Billingtonas.

Jis žavisi, jog „išsaugodamas kiekvieną Čechovo teksto žodį“, R.Tuminas sukuria netikėtumo įspūdį: scena neužgriozdinta dekoracijomis, apsiribojama akmeniniu liūtu, simbolizuojančiu Peterburgą, veikėjų charakteriai, anot jo, išreikšti itin gyvai.

„Visą pastatymo žavesį kuria teatrinė žodžių „mišrainė“, muzika, mimikos bei simbolizmas... Bet kuris, matęs Vachtangovo teatro pasirodymą „Globe“ teatre šią vasarą, tikrai žino, jog tai – aukščiausio lygio trupė. Nors tai ir nėra vienintelis būdas vaidinti „Dėdę Vanią“, jų Čechovas turi nepamirštamos ekspresionistinės drąsos“, - taip lietuvių režisieriaus darbą įvertino kritikas.