Pereiti į pagrindinį turinį

„Senamiesčio žiogas“ pristato dainuojamąjį-aktorinį žanrą

2010-08-27 22:09
„Senamiesčio žiogas“ pristato dainuojamąjį-aktorinį žanrą
„Senamiesčio žiogas“ pristato dainuojamąjį-aktorinį žanrą / Veretos Rupeikaitės nuotr.

Dainuojamoji poezija Lietuvoje įgauna vis įvairesnes formas – liudija populiarūs „Senamiesčio žiogo“ koncertai, pasiūlantys vis daugiau ne tik dainuojamojo, bet ir vaidybinio žanro.

Ovacijos „Liūdniems slibinams“

Į šio renginių ciklo finišo tiesiąją vedančiame koncerte Ryšių istorijos muziejaus kiemelis vos talpino gausiai susirinkusią publiką. Šalia Vytauto V.Landsbergio, „Kreivo ir Raimondos“ skambėjo aktoriniais pasirodymais išsiskiriančių „Liūdnų slibinų“ ir „Akustinio fotelio“ atliekamos dainos.

Pirmieji publiką išjudino moksleiviško-studentiško amžiaus jaunimėlis iš Kauno – grupė „Akustinis fotelis“. „Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė/ ir nors ji turėjo tik dešinę koją,/ porelę prancūzų visur ji sekiojo“, – publikai pritariant, dainavo jaunieji bardai. Vytautas V.Landsbergis atliko dainas iš gerai žinomo savo repertuaro, „Kreivas ir Raimonda“ džiaugėsi, kad jiems koncertuojant Kaune, pagaliau nelyja. Tai, kad publika labiausiai laukė „Liūdnų slibinų“, išdavė jų dainas lydėję gausiausi plojimai ir šilčiausia reakcija. „O dabar – Slabodkės himnas“, – pareiškė "Liūdnų slibinų" siela Dominykas Vaitiekūnas ir užtraukė dainą „Futbolo kamuolys“. O išgirdęs garsiausios „Liūdnų slibinų“ dainos „Ralio karvytis, ralio“ pirmuosius akordus, prie scenos būriavęsis jaunimas ėmė šėlti. Kiekvieną „Liūdnų slibinų“ dainą lydėjo grupės narių aktorinės reakcijos, nedideli vaidybiniai intarpai.

Gyrė Kauno publiką

„Iš Vytauto V.Landsbergio žinojome, ko laukti – jo atlikimo stilių gerai pažįstame, esame jo gerbėjai. O „Liūdni slibinai“ maloniai nustebino“, – prisipažino vyresnio amžiaus kauniečių pora. „Į koncertą ėjome tik dėl „Liūdnų slibinų“. Gaila, kad jų teko laukti taip ilgai ir jie koncertavo tik pusvalandį“, – apgailestavo linksmai nusiteikusių merginų grupelė. „Liūdni slibinai“ – jėga! Kada vėl būsit Kaune?“, – dainuojantiems aktoriams lipant nuo scenos, girdėjosi šūksniai iš publikos.

Publikos labai nenoriai paleisti nuo scenos, „slibinai“ gyrė Kauno publiką. Atlikėjai tikino, kad su Kaunu juos sieja ypatingas ryšys, nes čia, Palemono vidurinėje mokykloje, kurią yra baigusi grupės narė Aistė Lasytė, prieš dvejus metus įvyko pirmasis viešas jų grupės koncertas. „Su Kaunu visada vyksta bendra kūryba: kiek jis duoda, tiek mes jam atvežam atgal. Publika čia – kaip visada žavi, stebinanti, kartais – šiek tiek provokuojanti, kartais – apdovanojanti netikėtais energijos pliūpsniais ar išriedėjusia ašara tada, kai to visiškai nesitiki“, – dėstė grupės "smegenys" Vaidas Kublinskas.

Paklausti, kodėl pasirinko stilių, primenantį muzikinį-aktorinį kvailiojimą, „slibinai“ atsakė: „Kvailiojimu tai, ką mes darome, geriau nevadinti mums tiesiai į akis – mes galim įsižeist ir išeit. Mes viską darom labai nuoširdžiai ir rimtai.“
„Liūdnais slibinais“ grupės nariai tikino pasivadinę todėl, kad liūdesys – natūrali žmogaus, lietuvio būsena. „Pacituosiu Vaidą: beždžionė irgi ne iš džiaugsmo išlipo iš medžio“, – pridūrė A.Lasytė.

„O žodis „slibinas“ mums tiesiog iš burnos išsprūdo. O prieš tai – iš tautinės pasąmonės išsprūdo – pažiūrėkite, kiek senųjų pasakų lietuviški slibinai skraido“, – tikino D.Vaitiekūnas. „Galėjom pasivadint ir „Liūdnais moliūgais“, bet kas gi eitų klausyti liūdnų moliūgų? Niekas neitų“, – samprotavo V.Kublinskas.

Rauna hedonizmo piktžolę

Paklausti, ar vyresnio amžiaus žmonės negrūmoja pirštu – vaikeliai, nevalia ne visai rimtai dainuoti folklorą – tikino, kad yra greičiau priešingai – vyresni žmonės po koncertų neša jiems gėles. „Nemanome, kad kažkaip netinkamai elgiamės su folkloru. Liaudišką kultūrą nešam it krislą ant delno, tiesiai į šiuolaikinių lietuvių dvasią, ypatingai – jaunimui, nukrypusiam nuo tikrojo baltiškojo savimonės klodo“, – rimtai dėstė D.Vaitiekūnas. „Jaunime bręsta hedonizmo piktžolė. Mes raunam tą piktžolę, ir grūdam į jaunimo dūšią tai, kas ten turi būti – švelnų liūdesį. Žinoma, kol mūsų žmonės pradės skirti dvasinius pelus nuo grūdų, turės praeiti šiek tiek laiko“, – bičiulio mintį tęsė V.Kublinskas.

Kitąkart atvykti čia koncertuoti „Liūdni slibinai“ žadėjo rudenį, kuomet pasirodys antroji jų muzikos kompaktinė plokštelė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų