Nacionalinę premiją už viso gyvenimo kūrybą pelnęs aštuoniasdešimtmetį šiemet minintis skulptorius Vladas Vildžiūnas sako tokio įvertinimo greičiausiai sulaukęs už tai, kad visą gyvenimą dirbo daugiau negu galėjo ir buvo nusistatęs nedaryti „chaltūrų“.

Menininkui apdovanojimas skirtas už „modernios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą“.

V.Vildžiūnas sako, kad ši premija, kurią gavo iš trečio karto, jam reiškia labai daug.

„Šiaip tai vis tiek jau laukiau, nes visą gyvenimėlį dirbau, kiek galėjau, kartais - ir daugiau negu galėjau. Matyt, už tą daugiau ir gavau“, - sakė skulptorius.

Jis neslėpė, kad 104 tūkst. litų siekiantis apdovanojimas papildys skylėtą menininko biudžetą.

„Aišku, svarbu, nes menininkų biudžetai visada yra labai skylėti, tad čia kažkiek vieniem metam užsipildo“, - sakė menininkas.

Pasak jo, kurdamas skulptūras, jis negalvojo nei apie pinigus, nei apie nacionalinę kultūrą ar lietuviškumą. Svarbiausia jo nuostata buvo nedaryti „chaltūrų“.

„Mano nuostata buvo nedaryti “chaltūrų„. Kai dirbi prie skulptūros, užmiršti apie pinigus ir ne dėl pinigų (dirbi - BNS). Menininkas kaip ir kiekvienas turi kažkokią savo gyvenimo viziją, o dėl nacionalinės kultūros, tai specialiai dėl to lietuviškumo ar nelietuviškumo niekada nesukau galvos, nes pats esu lietuvis, ir man genuose užkoduotas lietuviškumas - ką darai, tas ir lietuviška“, - kalbėjo skulptorius.

Paklaustas, ką mano apie jaunuosius Lietuvos skulptorius, V.Vildžiūnas sakė, jog kiekviena karta turi pliusų ir minusų.

„Manau, kad kiekviena karta turi savo gerųjų ir blogųjų pusių ir kad nieko tikrai nereikia kolioti, o džiaugtis, kad yra tas įvairumas, ir jaunimas rodo, kad Lietuva skulptūroje yra turtinga ir talentinga“, - kalbėjo jis.

V.Vildžiūnas gimė 1932-aisiais Anykščių rajone. Tuometinio Vilniaus dailės instituto Skulptūros fakultete jis buvo profesoriaus Juozo Mikėno mokinys, dailininko diplomą gavo 1961 metais.

Skulptorius dirbo Vilniaus M.K.Čiurlionio meno mokykloje dėstytoju, Vilniaus dailės akademijoje Skulptūros katedros vedėju. 1993 metais jis įkūrė Vilniaus Jeruzalės meno centrą.

V.Vildžiūnas kuria medžio, metalo ir akmens skulptūras. Jo kūriniai eksponuoti parodose Niujorke, Čikagoje, Los Andžele, Venecijos bienalėje.

Ankstyvajai V.Vildžiūno kūrybai būdingos liaudies skulptūros tradicijos, vėliau išryškėjo kūrinių monumentalumas, vyrauja ryškios geometrinės formos ir lakoniškas siluetas.

Žinomi tokie jo kūriniai kaip Mikalojaus Konstantino Čiurlionio skulptūra Druskininkuose, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, Salomėjos Nėries skulptūros, taip pat kūriniai „Lietuviška baladė“, „Barbora“ Vilniuje, antkapiniai paminklai Petrui Vaičiūnui, Kaziui Borutai, Vincui Mykolaičiui Putinui, Marijai Gimbutienei.

Už M.K.Čiurlionio paminklinę skulptūrą V.Vildžiūnas apdovanotas Lietuvos valstybine premija, jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

Menininkas taip pat fotografuoja, rengia fotomeno parodas.