Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė spektaklį vaikams, kurių akys nemato visų mus supančio pasaulio grožybių ir spalvų. Vieną lankomiausių muzikinių spektaklių mažiesiems „Verpalų pasakos“ teatras pirmąkart adaptavo akliesiems ir silpnaregiams.

Galimybę pažinti stebuklingą teatro pasaulį vaikams su regėjimo negalia sudarė įvairia visuomene veikla užsiimantis Klaipėdos senamiesčio ROTARY klubas, į „Verpalų pasakas“ pakvietęs Klaipėdos regos ugdymo centro auklėtinius.

Pažinti pasaulį išmokstama

Pasak centro, teikiančio ikimokyklinio bei neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų su regos negalia ugdymo paslaugas, direktorės Laimos Baranauskienės, visuomenėje plačiai paplitęs teiginys, jog regėjimo sutrikimų turintys žmonės iš prigimties apdovanojami stipresniais likusiais pojūčiais, yra mitas.

„Turintieji regos sutrikimų vaikai sąmoningai lavina klausos, lytėjimo ir kitus įgūdžius. Tai jiems padeda pažinti pasaulį. Mūsų darbas – remiantis įvairiomis metodikomis, padėti atkurti vaiko regimąsias funkcijas. Jei tai neįmanoma – stengiamės išugdyti likusius kompensacinius įgūdžius, paruošti vaiką pilnavertei integracijai į visuomenę“, – sakė L.Baranauskienė                                 

Klaipėdos regos ugdymo centro direktorės teigimu, teatras ir kitos meno formos vaikams padeda detaliau pažinti juos supančią aplinką, suformuoti regimąjį suvokimą, kurti vaizdinius.

Norisi bent kartą pabūti „čempionu“

Akliesiems ir silpnaregiams adaptuotos „Verpalų pasakos“ sekmadienio popietę į uostamiesčio Muzikinį teatrą subūrė daugiau kaip 80 vaikų su teveliais.

Pasak ponios Danguolės, į spektaklį atvykusios su savo 14-mete dukra Viktorija, specializuotų renginių regos ar vystymosi sutrikimų turintiems vaikams trūksta, kaip ir supratimo, tolerancijos neįgaliesiems. Todėl regėjimo negalią turinčių vaikų adaptacija, pašnekovės įsitikinimu, turėtų vykti iš lėto, žingsnelis po žingsnelio, pasitelkiant pedagogus bei šviečiant visuomenę.

„Kai nusprendi rungtis su olimpiniu čempionu, turi į jį lygiuotis. Kurį laiką tai yra gerai. Bet jei pasiekti tokių pat puikių rezultatų tikimybės tiesiog nėra, pasijauti nevykėliu. Todėl labai svarbu laiku sustoti ir pabūti tokioje aplinkoje, kurioje čempionu nors kartą gali tapti ir tu“, - mano ponia Danguolė.

Scena tapo... žiūrovai

Kamerinėje aplinkoje – Muzikinio teatro kolonų salėje – įprastai rodomas spektaklis vaikams iki ketverių metų apibūdinamas, kaip klausos, kalbos ir melodinio intonacinio ugdymo metodikomis paremta objektų pasaka. Jame dvi senelės – linksmoji ir rimtoji – verpia siūlus, kuria pasakų personažus ir dainuodamos lopšines siunčia vaikams nakties sapnus.

„Verpalų pasakų“ režisierės Rūtos Bunikytės teigimu, originaliame šio spektaklio vaikams pastatyme pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vizualinei dramaturgijai. Spektaklį adaptuojant nematantiems arba silpnai matantiems vaikams, svarbesnis vaidmuo teko pojūčiams – klausos ir ypač lytėjimo. Muzikinėje pasakoje taip pat naudojama daugiau teksto.

„Šįkart mūsų scena tapo patys žiūrovai – jų kūnai, rankos. Vaizduojamas situacijas apibrėžėme tekstu, o visą spektaklio dramaturgiją leidome kurti vaikų pojūčiams“, – pasakojo R.Bunikytė.

Sapnų senelių vaidmenis „Verpalų pasakose“ kuria solistės Valerija Balsytė, Jadvyga Grikšiėnė, Loreta Ramielienė bei Natalija Urnikienė. Spektaklyje skamba J.Brahmso, W.A.Mozarto, E.Griego, R.Paulso ir kitų kompozitorių klasikinės lopšinės. Įspūdingos „Verpalų pasakų“ dekoracijos ir kostiumai sukurti iš trijų kilometrų ekologiškos virvės (dailininkė Renata Valčik).

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojos Ingos Gelžinytės teigimu, ateityje teatro repertuarą planuojama papildyti ir kitais specializuotais renginiais, skirtais tikslinėms neįgaliųjų grupėms.

Įprastos formos „Verpalų pasakos“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolonų salėje visų mažųjų žiūrovų dar lauks balandžio 14 ir 28 dienomis bei gegužės 19-ąją.