Švęsdamas 47-ąjį gimtadienį, klaipėdietis tapytojas Arvydas Karvelis Baroti galerijoje atidarė savo naujausios tapybos ir koliažų parodą ironišku pavadinimu „Pageidavimų koncertas“.

Daugiau liūdesio ir paslapties

Iki rugpjūčio 29-osios veikianti paroda suformuota iš draugų mėgstamų savitos šio dailininko stilistikos kūrinių. Ekspozicijoje – 18 paveikslų – mistiškų, akivariškų, žybčiojančių rakčiukais, pinigėliais, sagomis, sraigteliais, varžteliais, virvelėmis, akmenukais, užtrauktukais, knibždančių neramiomis mintimis lyg kokiais keistais gyviais, varvančių lietaus lašais, ašaromis ar gintaro inkliuzais... Iš kitų lyg būtis žvelgia sielą tiesiog verianti akis. Jos žvilgsnyje yra kažkas fatališko, graudaus. Kaip ir tame tamsiame kalne ar aukštame danguje virš miesto. „Aš nesu technokratas. Kai tapau, man labiau rūpi poetinė pusė, o ne proza“, – tarstelėjo dailininkas, paklaustas, apie ką galvojo tai tapydamas.

Intriguoja ir žavi ne tik mįslingos jo paveikslų istorijos, bet ir jų faktūra, kaip A.Karvelis elgiasi su savo kūrinių paviršiais. Tapo jis ant kartono ir drobės, jam vienam žinomais būdais priversdamas juos šiauštis, badytis, glaustytis, aižėti ir skilinėti lyg stiklą.

Jo tapyba pilna visko. Gal tik dabar ji ne tokia maištinga ir žaisminga kaip anksčiau, joje daugiau liūdesio ir dar daugiau paslapties. Iš tikrųjų autorius visuomet mokėjo linksmai apžaisti rimtus dalykus.

Nutarė sudrumsti vandenį

Anot A.Karvelio, tai vis peizažai, kuriems idėjų ir įkvėpimo pasisėmė pajūryje. Ir tie visokie daikčiukai, kuriuos įtapė į savo paveikslus, taip pat rasti paplūdimyje, vaikštant Klaipėdos senamiesčiu ar iki skausmo savu Žvejybos uosto rajonu. Ten jo dirbtuvė, ten mėgsta tapyti...

„Mirštu nuo dėmesio, – juokėsi Arvydas per vernisažą. – Nedažnai parodas rengiu. Esu užmirštas, ir reikia kažką daryt. Todėl su Baročiu nutarėm sudrumsti vandenį, patriukšmaut.“

Na ir „patriukšmavo“. Ne tik parodą atidarė, bet ir A.Karvelio tapybos atvirukų rinkinį išleido, padedami bičiulių menininkų ir „Drukos“ spaustuvės.

Kadangi vernisažas sutapo su gimtadieniu, A.Karvelis prisiminė ne tik jaunystėje Klaipėdos bohemos audringai švęstas „Karvelines“, bet ir kad tapyti pradėjo bene 16-os, o 17-os surengė savo pirmąją parodą tuomečio Klaipėdos aklųjų kombinato salėje.

To nėra parodoje

„Tapau jau 30 metų – kiek galima keistis?!“ – tarsi pasiteisino jis, užklaustas, kodėl parodoje matome tą patį, jau lyg ir pažįstamą A.Karvelį. Negi nieko naujo nevyksta jo kūryboje?

„Dabar tapau apie Žvejybos uosto rajoną, – prasitarė dailininkas. – Ta nostalgija mane „veža“. Vaikštau ir žiūriu, kaip žmonės gyvena... Daug tapau, bet nelabai sekasi, stengiuosi surasti aukso gyslą tame posovietiniame mėšle. Man tas rajonas gražus, ten tiek istorijų... Bet to nėra šioje parodoje. Čia – pageidavimų koncertas. Draugai ir artimieji man patarinėjo, ką kabinti ir ko – ne. Parodai daviau tai, ko jie norėjo, kas jiems patiko. Gal patiks ir dar kam nors? Gal nupirks?.. Aš esu kekšė. Prisipažįstu. Noriu, kad mane nupirktų. Rimtai kalbant, vis dėlto aš moku įtikti, bet ir neperžengti savęs. Yra tam tikra riba, už kurios manęs niekada nebus. Ir man sekasi – aš turiu daug gerų draugų. Jie manimi labai rūpinasi.“

Vizitinė kortelė

Gimė 1965 m. Klaipėdoje.

1983–1990 m. studijavo grafinį dizainą Vilniaus dailės akademijoje.

Lietuvos dailininkų sąjungos ir Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys.

Menininkų grupės „Doooooris“ narys.

Kuria tapybos, grafikos, instaliacijos ir koliažo srityse.

Parodose dalyvauja nuo 1989 m.

Surengė maždaug 20 personalinių parodų.