Dešimtmečius Negyvosios jūros ritinių tyrinėtojai bandė atskleisti 7,34 metro ilgio artefakto, vieno iš septynių originalių ritinių, 1947 m. atrastų Kumrane, paslaptis.
Anksčiau kai kurie tyrėjai manė, kad plika akimi matomi skirtumai tarp dviejų pergamento dalių galėjo atsirasti dėl to, kad raštininkas perrašė ritinį, kopijuodamas iš skirtingų rankraščių.
2021 m. atliktas novatoriškas tyrimas, kuriame dirbtinis intelektas buvo panaudotas, norint ištirti smulkius raidžių rašymo skirtumus, leidžia manyti, kad ritinius rašė du raštininkai, kurie stengėsi suderinti savo stilius.
Dar labiau gilindamasis į šią temą, Negyvosios jūros rankraščių ekspertas prof. Marcello Fidanzio iš Italijos teigė, jog neatitikimai tarp dviejų dalių atsirado dėl to, kad jos buvo sukurtos kaip du atskiri rankraščiai, o vėliau sujungti į vieną.
Mokslininkas redagavo knygą „Didysis Izaijo rankraštis: balsas iš dykumos“, kurioje yra straipsniai, parašyti žymiausių Negyvosios jūros rankraščių tyrinėtojų iš viso pasaulio.
Leidinys skirtas naujai Izraelio muziejaus parodai, kurioje 2026 m. pradžioje (tiksli data dar nėra paskelbta) pirmą kartą nuo 1968 m. bus eksponuojamas visas rankraštis.
Naujausias tyrimas, kuriame buvo naudojama skaitmeninė paleografija ir radiokarboninė analizė, leidžia kelti prielaidą, kad ritinys gali būti keliais dešimtmečiais senesnis, t. y. sukurtas tarp 180 ir 100 metų prieš Kristų, nei manyta anksčiau.
Pasak M. Fidanzio, šimtai pataisymų ant pergamento leidžia suprasti, ką Biblija reiškė tuo metu gyvenusiems žmonėms.
„Šis pergamentas atskleidžia daug apie tai, kaip jo amžininkai sąveikavo su tekstu. Rankraštis nebuvo statinis, bet pilnas gyvybės, nes jis vystėsi kartu su tais, kurie jį skaitė. Žinome, kad bent septyni žmonės per mažiausiai šimtmetį papildė, integravo ir rašė ant šio ritinio“, – teigė M. Fidanzio.
Naujausi komentarai