Duetas

Aistringi šokėjai apie vaikus tik svajoja

Inesa ir Aidas Kasperaičiai Lotynų Amerikos šokius pasirinko ne tik dėl ryškaus ūgių skirtumo, bet ir dėl kaitinančio šių šokių ritmo, aistros ir kunkuliuojančios energijos. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Pora šokių aikštelėje, pora gyvenime - banalu“, - pasakytų daugelis. Daugkartiniai tarptautinių Lotynų Amerikos šokių varžybų finalininkai bei prizininkai Inesa ir Aidas Kasperaičiai su šiuo teiginiu nesutinka. Jų teigimu, šokant kartu, jausmai gimsta savaime, o kitaip ir būti negali. Jeigu tarp šokių partnerių nėra emocinio ryšio, judesių ir žvilgsnių simbiozės, nesuvaidintos aistros, nuoširdaus palaikymo, prizinių vietų jiems nematyti.

„Mes esame vienas kūnas kaip šokyje, taip ir gyvenime, todėl mums vaidinti nereikia“, - tvirtino neseniai pirmąsias vestuvių metines atšventęs duetas, kurių jausmai vienas kitam įsiliepsnojo palaipsniui.

Karjerą pradėję Lietuvos vardą garsinančiame šokių kolektyve „Žuvėdra“, 2000-aisiais devynerius metus pažįstama sportininkų pora pradėjo savo kelią sportinio olimpo link.

Nuo to laiko Inesa ir Aidas sukaupė nemenką prestižinių titulų bei medalių kolekciją, moko vaikus ir suaugusiuosius aistringų Lotynų Amerikos šokių subtilybių jų įkurtame klube „Merengo“ ir kiekvieną savaitgalį skuba vis į kitą pasaulio kampelį įrodinėti, kad jie - geriausi. Visas jėgas aukodami sportui, šokėjai nevengia savęs vadinti karjeristais, o apie vaikus kol kas tik svajoja.

Šokis - kraujyje

Su šokiu jauna Kasperaičių šeima draugauja nuo pat vaikystės. Abu sportininkai sako, kad šokis jų gyvenime atsirado, kai jiems buvo vos penkeri. Iš Vilniaus į uostamiestį atvažiavusi tuomet tik aštuntokė Inesa iškart pradėjo šokti „Žuvėdros“ kolektyve. Šiuo metu Klaipėdos universiteto Menų fakultete sportinių šokių specialybę studijuojanti dvidešimt dvejų metų tituluota šokėja spėja, kad aistra šokiui teka jos venomis, mat merginos mama ir močiutė taip pat buvo šokėjos.

Aido mama iki šiol dėsto baleto meną, tad dvidešimt penkerių metų vaikinas nuo mažumos namuose girdėjo kalbas apie šokį. Dvidešimt metų šokio kompanijoje gyvenantis Aidas penkiolika metų šokio meistriškumą tobulino „Žuvėdros“ kolektyve, nors tik būdamas vienuoliktokas suvokė tikrąjį savo pašaukimą.

„Anksčiau šokdavau dėl įvaizdžio, norėdamas palaikyti kompaniją „Žuvėdroje“ šokusiems draugams. Be to, žavėjo kelionės, varžybos, adrenalinas. Tik vėliau supratau, kad šokis ir yra mano gyvenimo esmė“, - prisipažino Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius.

Šoks, kol galės

Prieš keletą dienų iš stažuotės Didžiojoje Britanijoje grįžę sportininkai džiaugėsi, kad pagaliau galės atstovauti Lietuvai profesionalų kategorijoje. „Mokėmės pas pasaulio čempionę Karen Hardy. Su džiaugsmu šokome net po šešias valandas per dieną, nes norėjome iš šios garsenybės pasiimti kuo daugiau žinių bei patirties. Kaip galėjome tingėti, kai šalia šoka patys garsiausi pasaulio šokėjai?“ - susižavėjimo neslėpė pora.

Tačiau patirties Inesa ir Aidas semiasi ne tik iš užsieniečių. „Nors palikome „Žuvėdrą“, mūsų santykiai su kolektyvo vadovais nenutrūko. Priešingai, į profesionalų sportą duetą atvedę Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai iki šiol negaili mums šiltų žodžių ir svarbių patarimų“, - pasakojo sportininkai, kurie ruošiasi šokti tol, kol leis fizinės galimybės.

Be šokio nei vienas, nei kitas gyventi jau nebegalėtų. „Praėjusiais metais Inesai buvo lūžęs kojos pirštas, ir gydytojai suabejojo, ar ji galės tęsti šokėjos karjerą. Tuomet ji tikrai išgyveno šoką“, - prisimena Aidas. Inesa prisipažino, kad gyvenimas tarytum sustojo, slėgė nežinomybė, tuštuma, kamavo depresija.

Amžini klajokliai

Tačiau dabar pora - vėl tarp geriausiųjų ir nežada sustoti iki pat trisdešimt penkerių metų. „Šokti galima ilgai. Be abejo, kartais norai neatitinka galimybių, bet mes dar jauni ir turime potencialo“, - apie ateitį sakė Inesa ir Aidas Kasperaičiai, pripažindami, kad visą laiką skiria šokiui. Tačiau jie savo pasirinkimu nesiskundžia.

„Negalėčiau sėdėti vietoje, nes mano būdas yra kitoks. Man patinka judėti, šokti, rodyti žmonėms, kad šokti moku. Nenorėčiau išsiskirti su šokiu vien dėl užplūstančios per varžybas adrenalino bangos“, - entuziastingai pasakojo Inesa.

Jos šokių ir gyvenimo partneris prisipažino, kad galvoja apie papildomos specialybės įgijimą. „Norėčiau studijuoti vadybą ar informatiką, nes niekada negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimo kelias“, - sakė Aidas, žinantis, kad suderinti darbą ir sportinę karjerą beveik neįmanoma. Dviejų valandų kasdienės treniruotės, sporto salės, krosai, šokio pamokos vaikams, suaugusiesiems, kelionių, varžybų, paskaitų virtinė - tai yra dabartinė jaunos šeimos realybė siekiant užkariauti sportinių šokių pasaulį.

„Ypač vargina kelionės. Kiekvieną savaitgalį mūsų kur nors laukia. Šiandien galime šokti Čekijoje, rytoj - Japonijoje, o poryt - Vokietijoje“, - tvirtino pora, kuri praktiškai neturi laisvalaikio. „Televizoriui ar pramogoms laiko neturime, nors draugų stygiumi tikrai nesiskundžiame. Natūralu, kad dauguma bičiulių - mūsų klubo šokėjai, tačiau vien profesinėmis pažintimis neapsiribojame. Mums svarbiausia - nuoširdus bendravimas“, - teigė ketvirtus metus kartu šokanti ir per tą laiką sportinių šokių aukštumas pasiekusi klaipėdiečių pora.