Alantos medinė sinagoga statyta XIX a. Po žydų genocido pastatas paverstas sandėliu, jame laikyti grūdai, trąšos. Prieš keletą metų kilus grėsmei, kad sinagoga gali sugriūti, jos sienos sutvirtintos. Žydų bendruomenė jai priklausantį pastatą teigia mielai atiduotų pagal panaudos sutartį. Tačiau kol kas nėra norinčių jį perimti ar turinčių idėjų, ką jame daryti.

„Net tokiu atveju, jeigu atsirastų pinigai šiai sinagogai tvarkyti, reikia užpildyti turinį šios sinagogos. Nes jūs pati suprantat, logiškai mąstant, sutvarkius pastatą, jeigu juo nesinaudoti, jeigu jį nešildyti, jeigu jį nepanaudoti kažkokiais tai tikslais, tai yra veltui išmesti pinigai“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Molėtų rajono savivaldybės meras teigia, kad savivaldybė neturi lėšų sinagogai restauruoti, nors tai yra vienintelė išlikusi sinagoga visame rajone.

„Šiandien savivaldybė iš savo biudžeto, tenka apgailestauti, kad tikrai negali skirti atitinkamų resursų būtent šios sinagogos atstatymui“, – kalbėjo Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.

Žydų bendruomenė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad šis finansuotų Alantos sinagogos tvarkybos darbus. Paveldosaugininkai teigia, kad apleistų istorinių pastatų Lietuvoje yra daugiau, nei valstybė gali paremti, ir pirmiausia pinigai yra skiriami tiems objektams, kuriuose numatyta veikla ir aiški jų paskirtis.

„Kai ta funkcija jau išryškės, bus aiškesnė, tai ir tie darbai turbūt pajudės. Ir atsiras kažkokie kitokie mechanizmai, kaip atgaivinti“, – svarstė Kultūros paveldo departamento Viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.

Apžiūrėti medinės sinagogos atvažiavę Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriai sako, kad pastatą reikėtų kuo greičiau restauruoti. Medinių sinagogų Europoje išlikę vos dvi dešimtys ir daugiausia – Lietuvoje.

„Alantoje lankausi ne pirmą kartą, esu buvęs ir kitose medinėse sinagogose – Žiežmariuose ir kitur. Mums visiems labai svarbu, kad istorija būtų atgaivinta, atkurtos visos tos vietos. Šiandien kalbame ne apie žydų, o apie Lietuvos paveldą. Tai jūsų istorija“, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

„Pastaraisiais metais Lietuvos kultūros paveldo departamentas nuveikė didžiulį darbą inicijuodamas sinagogų, bažnyčių, kitų svarbių istorinių pastatų restauravimą. Tai – iš tiesų įspūdinga. Čia – vienas iš pastatų, kurio restauracijos laukiame, nes žinau, kad daug amerikiečių ieško kelių atgal į Lietuvą. Tai ir lietuvių, ir žydų išeiviai iš Lietuvos“, – teigė JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.

Molėtų rajono savivaldybė sako, kad Alantos sinagoga galėtų būti panaudota kultūros renginiams. Tačiau kol nėra aiškios ateities, pastatą prižiūri vietos gyventojai. Tokie, kaip šis šalia gyvenantis ūkininkas, labiausiai ir rūpinasi sinagogos išlikimu.