Po kelerių metų profesionalūs muzikos kolektyvai pritrūks retesnių specialybių muzikų. Obojininkai, fagotininkai, valtornininkai – labiausiai pageidaujamus pučiamųjų instrumentų atstovus vardija muzikos kolektyvų vadovai.

Neįveikia liežuvėlio paslapties

„Ne tik Lietuvoje, ne tik Kaune trūksta obojininkų ir fagotininkų – jų stinga visame pasaulyje“, – patvirtindamas instrumentininkų deficito problemą sako Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) vadovas Algimantas Treikauskas.

Beveik 60-ies žmonių muzikiniam kolektyvui, kuriame groja po tris fagotininkus bei obojininkus, keturi valtornininkai, vadovaujantis A.Treikauskas mano, kad tokia padėtis susidarė, nes instrumentai – sudėtingi, reikia įdėti labai daug darbo, kad atlikėjas pasiektų aukštą meistriškumą.

Kita priežastis, mažinanti grojančiųjų šiais instrumentais gretas, – sudėtinga obojų ir fagotų liežuvėlių gamyba.

„Šią labai svarbią išgaunamam garsui instrumento dalį atlikėjai turi pasigaminti patys. Reikia staklių, gauti gero medžio ir mokėti jį tinkamai apdirbti: drožti, rišti. Sakoma, kad iš dešimties pasigamintų liežuvėlių tik vienas būna geras“, – anot profesionalaus fleitininko, pasigaminti gerą liežuvėlį šiems instrumentams – sudėtingas menas.

Stinga visame pasaulyje

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius Gintautas Kėvišas pastebėjo bendrą tendenciją: vis mažiau muzikantų, sugebančių kokybiškai groti retais instrumentais.

„Su pučiamųjų instrumentų grupės atstovais visiškai negalime sau leisti rizikuoti, nes ten ypač girdisi garso brokas. Juk, pavyzdžiui, stygininkų grupėje vienu metu dažniausiai groja 10–12 žmonių, o pūtikai dažnai turi groti po vieną. Todėl jų klaidos labiausiai pastebimos“, – anot G.Kėvišo, Lietuvoje mažėjant retesnių instrumentų atstovų, gali nukentėti garsių muzikos kolektyvų koncertų kokybė.

Tiesa, jis labiausiai pasigenda valtornininkų, kurių esą stinga tiek Lietuvos valstybiniame simfoniniame, tiek nacionaliniame simfoniniame orkestruose, tiek LNOBT. „Anksčiau, prieš 10–15 metų, buvo didžiulis obojininkų stygius. O valtornų problema – nuolatinė“, – neslėpė vilnietis.

„Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), panagrinėjus poreikį, galėtų priimti daugiau šių specialybių studentų, – svarstė G.Kėvišas, tačiau pripažino: Bet nuo kiekybės nebūtinai atsiras kokybė.“

Valtorna – vienas sudėtingiausių instrumentų, ir visuose pasaulio orkestruose pasitaiko tam tikrų duobių ja grojant. LNOBT vadovas prisiminė net garsiojo Milano operos teatro „La Scala“ kamerinio orkestro koncerte girdėjęs valtornininką grojant nekokybiškai.

Atbaido aukšta kaina

Kokia padėtis su pučiamųjų instrumentų meistrais prestižiškiausioje šalies jaunųjų muzikų kalvėje Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje? Šios įstaigos Muzikos skyrių per metus baigia 30–35 abiturientai, iš jų – 8–9 pučiamųjų instrumentų atstovai. Daugiausia tai – fleitininkai, įvaldžiusiųjų retesnius instrumentus – obojų, fagotą, valtorną – paprastai parengiama po vieną.

Mokyklos direktoriaus pavaduotojos muzikai Eglės Čobotienės teigimu, nedaug vaikų atsižvelgia į pedagogų raginimus rinktis būtent šiuos instrumentus.

Pedagogė svarstė, kad galbūt vaikų tėvus atbaido instrumento kaina: fagotas ar obojus kainuoja nuo 30 tūkst. litų. Tokie mokykliniai instrumentai kainuoja apie 20 tūkst. litų. Kai kurioms muzikos mokykloms tai yra neįkandama suma, todėl moksleiviams tenka lavintis su senais, nekokybiškais instrumentais.

Kita rimta priežastis, kodėl mažai vaikų pasirenka šiuos instrumentus, – muzikos mokyklose jais pradedama mokyti groti ne iškart. Pučiamuosius instrumentus pasirinkę vaikai iki trečios muzikos mokyklos klasės groja vadinamosiomis išilginėmis fleitomis: laukiama, kol būsimiems muzikams iškris visi pieniniai dantys ir išaugs nuolatiniai.

Fagotą, tromboną ar tūbą dėl jų dydžio vaikai gali rinktis būdami dar vyresnio amžiaus. Kuluaruose kalbama, kad fagotu ir kitais retesniais instrumentais groti pedagogai dažniausiai siūlo vaikams, kuriems nesiseka groti kitais instrumentais.

Pavilioja didesnė alga

Apie visame pasaulyje jaučiamą gerų instrumentininkų deficitą žino ir muzikantai, todėl ne retas jų naudojasi proga dirbti užsienyje.

„Išvažiuoja mokytis, o paskui tuose užsieniuose ir nusėda“, – apgailestavo A.Treikauskas, kurio kolektyvas skaudžiai išgyvena kiekvieno muzikanto emigraciją.

„Ieškome trimitininko, nes vienas mūsiškių, jaunas vaikinas, laimėjo konkursą Suomijoje ir išvažiuoja groti tenykščiame orkestre. Mūsų kolektyve daug jaunimo, o jis nėra sėslus. Deja, mūsų orkestrantų atlyginimai tokie, kad žmogus negali visas atsiduoti vienam darbui – turi ieškotis papildomų darbų, – anot KMSO vadovo, vidutinis muziko mėnesio atlyginimas į rankas šiame kolektyve – 1150 litų. – Ar, tiek uždirbdamas, orkestrantas gali išlaikyti žmoną?“

Muzikas vylėsi, kad neseniai įsteigta Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija pritrauks jaunų žmonių, kurie liks Kaune ir pasirinks KMSO.

Vilioja nemokamas mokslas

Užsienis nusiurbia ne tik profesionalius instrumentininkus, bet ir gabius jaunuolius. Antai beveik pusė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos absolventų kasmet įstoja į užsienio aukštąsias mokyklas. „Toli gražu ne visi sugrįžta“, – apgailestavo E.Čobotienė.

Studijuoti į užsienį išvykstantys M.K.Čiurlionio menų mokyklos absolventai įvardija dvi jų apsisprendimą nulėmusias priežastis: nemokamas mokslas ir geresni pedagogai. Ir įstoja į solidžiausias užsienio aukštąsias.

„Lietuvoje pagal dabartinę stojamųjų sistemą net ir gabūs vaikai nėra garantuoti, kad įstos į valstybės finansuojamas vietas. Antras dalykas, kad užsienio aukštosiose dirba pasaulinio masto muzikai. O Lietuvos problema yra ta, kad LMTA dėsto tie patys žmonės, kurie dirba ir mūsų mokykloje“, – samprotavo pašnekovė.

Jos žodžiais, norėdamas tobulėti, muzikas privalo keisti pedagogus, o menų mokyklos absolventai Lietuvoje tokios galimybės neturi. „Be to, pasaulinio lygio muzikos pedagogų mes Lietuvoje kažin ar iš viso turime“, – anot E.Čobotienės, LMTA neturi tiek lėšų, kad galėtų kviestis pasaulinio lygio pedagogus iš užsienio.

Nepalanki stojamųjų tvarka

LMTA Studentų priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius Rolandas Aidukas patikino: akademijoje nuolatos vyksta kursai, seminarai, kuriuose dalyvauja garsūs užsienio atlikėjai, pedagogai. „Tačiau samdyti garsiausių pedagogų ar menininkų dėl, pavyzdžiui, keleto fleitos studentų, mes negalime. Akademija turi 40 atlikimo meno specializacijų, jei kiekvienai jų kviestume po žymų pedagogą iš užsienio, akademija bankrutuotų“, – sakė jis.

R.Aidukas užsiminė, kad dabartinė stojamųjų sistema nepalanki retesnių instrumentų atstovams. Fagotininkų, obojininkų, valtornininkų, klarnetininkų brandos atestatų vidurkiai paprastai esą prastesni nei muzikologų, pianistų ar choro dirigentų, todėl retesnių instrumentų atstovai gauna mažiau studijų krepšelių.

Taip atsitiko ir šiemet: fagotininkų rezultatai buvo per prasti, norint įstoti į valstybės finansuojamas vietas, į obojaus ir klarneto specialybių valstybės finansuojamas vietas įstojo po vieną jaunuolį. Studijuoti valtorną čia šiemet nepanoro niekas.

Iš retesnių instrumentų atstovų mokėti už mokslą (apie 18 tūkst. litų) LMTA šiemet pasiryžo vienas obojininkas.

Apklausė muzikos kolektyvus

VDU MA dekanas Saulius Gerulis pastebėjo, kad per pastaruosius 10 metų, kai dabartinis universiteto padalinys priklausė LMTA, fagoto ir obojaus studentų skaičius Kaune katastrofiškai mažėjo. „Tai yra nykstantys, deficitiniai instrumentai. Per pastaruosius 10 metų Kaune neturėjome nė vieno arfos studento, po vieną – obojaus, du – fagoto , keturis violončelės studentus“, – sakė dekanas.

Vis dėlto į ateitį S.Gerulis žvelgia optimistiškai. Ruošdamiesi šių metų stojamiesiems, VDU MA darbuotojai apklausė Kauno kultūros ir švietimo įstaigas, muzikos kolektyvus, kokių muzikų joms labiausiai trūksta. "Paaiškėjo, kad Kaunui reikia ir violončelininkų, net smuikininkų, pianistų. Duomenis pateikėme Švietimo ir mokslo ministerijai. Rezultatas – gavome tris garantus, tikslines valstybės finansuojamas vietas: po vieną vokalui, pučiamiesiems (trimitui) ir styginiams (smuikui).

S.Gerulis džiaugėsi, kad po penkerių metų pertraukos Kaune šiemet studijuos vienas deficitiniu instrumentu vadinamo fagoto studentas. Jis – vienas iš penkių pučiamųjų instrumentų atstovų, įstojusių į valstybės finansuojamas vietas Muzikos akademijoje Kaune. Norinčiųjų studijuoti kitą retą instrumentą – obojų – Kaune neatsirado.

Pasirinko garsią pedagogę

Kylanti klarneto žvaigždė Žilvinas Brazauskas, prieš metus baigęs J.Naujalio muzikos gimnaziją Kaune, iš karto stojo į dvi aukštąsias mokyklas: LMTA ir Liubeko aukštąją muzikos mokyklą. Sužinojęs, kad į šią prestižinę Vokietijos aukštąją mokyklą yra priimtas, jis anuliavo savo paraišką stoti į LMTA.

„Pačiam iš savęs mokytis neišeina. Jei nori tobulėti – ieškai kažko, kas tau padėtų tai daryti. Lietuvoje nėra tokių klarneto profesorių, kurie padėtų augti. O Liubeke man dėsto viena garsiausių klarnetininkių ir klarneto dėstytojų pasaulyje profesorė Sabine Meyer“, – džiaugėsi Ž.Brazauskas.

Už mokslus kaunietis moka simbolinę sumą: 200 eurų (apie 700 litų) per metus. Pats mokėdamas už buto nuomą, mėnesį Liubeke vaikinas pragyvena už maždaug 1400 litų.

Kaunietis pastebėjo, kad Vakaruose studentiško amžiaus būsimiems muzikams sąlygas koncertuoti sudaro pati aukštoji mokykla. Tiesa, honorarų už tokius koncertus jaunieji atlikėjai dažniausiai negauna – Ž.Brazauskas kol kas džiaugiasi vieną kartą gautu honoraru. Metus pragyvenęs Vokietijoje Žilvinas įsitikino, kad galimybės užsienyje pragyventi iš muzikos yra daug geresnės nei Lietuvoje.