- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
30-metį švenčianti asociacija LATGA prašo palaikymo Lietuvos autoriams: laisvalaikio erdvėse, viešojo maitinimo vietose pristatyti daugiau tėvynainių sukurtų kūrinių ir būti nepakantiems piratavimui.
Atkovotos teisės
1990 m. kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, o tų pačių metų gegužės 29-ąją kūrybinės sąjungos susivienijo ir pasirašė Asociacijos LATGA steigimo sutartį. Šiandien ši organizacija vienija daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos autorių ir atstovauja 4 mln. kūrėjų visame pasaulyje. Didžiąją dalį LATGA narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.
1990 m. gegužės 29-ąją asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.
1991 m. pradžioje LATGA direktorius Edmundas Vaitiekūnas kartu su tuometiniu tarybos prezidentu Broniumi Leonavičiumi, padedami Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnų, užėmė sovietinei autorių agentūrai VAAP priklausiusias patalpas Vilniaus centre, kurias saugojo OMON.
1992 m. liepą LATGA tapo tikrąja CISAC (Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija) nare.
1994 m. papildytas ir pakeistas Civilinis kodeksas. Autorinį atlyginimą pradėjo mokėti radijo ir televizijos transliuotojai, kabelinės retransliacijos operatoriai, foninės muzikos naudotojai. 1999 m. priimamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Įspūdinga meno buhalterija
Pagrindinė Asociacijos LATGA veikla – autorinio atlyginimo surinkimas iš kūrinių naudotojų ir paskirstymas autoriams. Kitaip tariant, Asociacija LATGA yra tarpininkas tarp kūrinių naudotojų ir autorių.
Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. eurų, neskaičiuojant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. eurų – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 m. Tiesa, tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. eurų. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. eurų.
Dramos kūrinių autorių teises LATGA administruoja nuo 1996 m., jiems iki šios dienos išmokėta 5,8 mln. eurų. Apie per tris dešimtmečius pasikeitusį LATGA veiklos efektyvumą byloja įspūdingi skaičiai: 1996 m. autoriams išmokėta 77 tūkst. eurų, o 2019 – beveik 0,5 mln.
Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausia mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-uką.
Literatūros kūrinių autoriams (už knygų panaudą bibliotekose ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu) išmokėta beveik 2,6 mln. eurų (jiems šis kompensacinis atlyginimas mokamas nuo 2003 m.). Vizualiųjų kūrinių autoriams Asociacija LATGA išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų.
Audiovizualinių kūrinių autorių teises Asociacija LATGA administruoja nuo 2005 m., jiems per visą laiką išmokėta beveik 3 mln. eurų.
Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausiai mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-uką.
Kuria ir garsina
"Ketinome 30-mečio proga savo narius kitą savaitę pakviesti į gražią šventę su populiariausiomis 30-mečio dainomis, kai kuriems kūrėjams įteikti apdovanojimus už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Deja, visus planus sujaukė koronaviruso pandemija", – sako Asociacijos LATGA Tarybos prezidentas kompozitorius prof. Teisutis Makačinas.
Trumpai išvardyti organizacijos, padėjusios tvirtą pamatą autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimui, nuveiktus darbus, anot T.Makačino, būtų sudėtinga.
Prisijungdama prie tarptautinių autorių teises ginančių konfederacijų, inicijuodama įstatymus ir jų pakeitimus, teikdama kūrėjams teisinę pagalbą, kovodama su piratavimu, finansuodama kūrybinės veiklos projektus, edukuodama visuomenę bei rinkdama ir paskirstydama autorinį atlygį, Asociacija LATGA suteikė galimybes autoriams aktyviai kurti ir garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Vis dėlto geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas. "Sveikindamas visus autorius, raginu legaliai ir kuo dažniau naudoti mūsų autorių kūrybą. Turime tikrai daug talentingų įvairių sričių kūrėjų, kurie matomi ir vertinami pasaulyje, tačiau Lietuvoje jų kūryba nėra naudojama taip plačiai, kaip norėtųsi, jos vietą neretai užima eilinis komercinio pobūdžio kitų šalių kūrėjų turinys", – pastebėjo Asociacijos LATGA direktorius, poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas.
Jis kvietė kūrinių naudotojus – radijo stotis, televizijas, teatrus, prekybos centrus, kavines, bibliotekas, kultūros centrus, pamažu į rinką grįžtančius renginių organizatorius – aktyviau palaikyti Lietuvos kūrėjus. "O visuomenės prašome būti kultūringais ir sąmoningais meno vartotojais – taip padėsite savo ir kitų šalių kūrėjams išgyventi nelengvą laikotarpį", – akcentavo J.Liniauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“52
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...