Tačiau susitikti su garsiuoju prezidentu K. Masiulis-Paliulienė neskrido – jos pačios pageidavimu, garbus apdovanojimas jai įteiktas Vilniuje. „Viskas, ką nuveikiau svarbiausio, yra Lietuvoje“, – paaiškina Prancūzijoje gimusi ir užaugusi, bet jau 25-erius metus Lietuvą savo namais vadinanti žymaus lietuvių knygnešio Juozo Masiulio vaikaitė.

Sutuoktinius K. Masiulis-Paliulienę ir Arūną Paliulį suvedė meilė Lietuvai, nors abu gimė ir užaugo ne čia. Ji – Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, jis – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke. Tačiau net ir emigracijoje būsima aktorė ir verslininkas buvo auklėjami lietuviška dvasia ir tarsi taip ruošiami grįžimui į tėvų ir protėvių žemę.

Šiandien jau dvidešimt penkerius metus Lietuvoje gyvenantys Paliuliai sako pavargę visiems kartoti ir įtikinėti, kad dėl sprendimo kadaise parduoti namus Paryžiuje ir atsikraustyti čia niekada nesigailėjo.

68-erių moteris tikina, kad Paryžius liko jos širdyje. Įsitraukusi į frankofonišką veiklą, ji daugelį metų netausodama jėgų tiesia tiltą tarp šių šalių. Neseniai jos indėlis į prancūziškos kultūros puoselėjimą buvo įvertintas aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu. Už vaidybą, režisūrą, vertimus, knygų perleidimą ir literatūros puoselėjimą jai suteiktas Prancūzijos garbės legiono ordinas ir kavalieriaus vardas. 1802 m. šį ordiną įsteigė imperatorius Napoleonas ir juo apdovanojo žmones už narsą mūšyje ar dvidešimties metų nepriekaištingą tarnybą.

„Aš sužinojau šią naujieną sausio 1 d., ir netikėjau, nes draugai internete įmetė žinutę sveikindami su apdovanojimu. Aš galvojau, kad jie apsiriko, o ta žinutė buvo adresuota kažkam kitam. Bet netrukus mane pasiekė antra, trečia, ketvirta žinutės. Buvo tikrai didelė staigmena“, – atvirauja K. Masiulis-Paliulienė ir priduria, kad apdovanojimą ji gavo kaip prancūzė, mat turi dvigubą pilietybę.

Įprasta, kad iškilioje ceremonijoje šį apdovanojimą įteikia Prancūzijos prezidentas, tačiau garbės ordino legionierė savo šventės scenarijų gerokai pakoregavo.

„Prezidentas Francois Hollande`as parašė šį dekretą, o Emmanuelis Macronas turėjo jį įteikti. Bet aš paprašiau, kad ši ceremonija vyktų Lietuvoje, Vilniuje, nes viskas, ką nuveikiau svarbiausio, yra Lietuvoje, ir mano bendražygiai yra Lietuvoje. Todėl liepos 5 d. šį ordiną man įteikė Prancūzijos ambasadorius“, – pasakoja K. Masiulis-Paliulienė.

66-erių sutuoktinis neslepia, kad K. Masiulis-Paliulienės apdovanojimas atnešė rimtų pasikeitimų ir į jo gyvenimą.

„Aš tiek Prancūzijoj, tiek Lietuvoj buvau žinomas kaip Karolinos palydovas arba sutuoktinis. O dabar, po riterio apdovanojimo, mano statusas taip pat pakilo. Aš jau ne eilinis palydovas, o Karolinos „žirgyno tvarkytojas“ arba „vyriausias žirgininkas“, – juokiasi A. Paliulis.

K. Masiulis-Paliulienė pirmą kartą Lietuvoje apsilankė prieš keturiasdešimt metų. Dešimties dienų ekskursija atmintin įstrigo visam gyvenimui.

„Ta pirma kelionė su tėveliu [į Lietuvą] buvo lemtinga. Aš supratau, kad čia mano šaknys, ir kad aš čia turiu gyventi. Lietuvoje šeimos santykiai yra tokie artimi, ir tokie gilūs. Čia giminės visą laiką rūpinasi, kaip tu jautiesi, ar gali tau kuo nors padėti. Buvo tokia meilė aplink... Prancūzai šneka daug, o lietuviai yra santūrūs. Jie į kalbas leidžiasi labai atsargiai. Rytų šalyse tas dangus, mažesnis saulės kiekis duoda mąstyseną, žmonės nelinkę labai reikštis, yra santūresni už prancūzus“, – dviejų tautų skirtumus įžvelgia moteris.

Sulaukusi keturiasdešimties, ir stačia galva panirusi į knygyno reikalus K. Masiulis-Paliulienė ne tik gerai išmoko lietuvių kalbą, bet ir ėmėsi naujų iššūkių – lietuvių autorių knygas versti į prancūzų kalbą.

„Aš išverčiau du svarbius kūrinius – Valdo Papievio romaną „Eiti“, kuris dabar skaitomas Prancūzijoje, dar neišleistas, ir Kristijono Donelaičio „Metus“, – sako moteris.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“.