Būtent čia 1637 metais buvo atidarytas pirmasis pasaulyje viešasis operos teatras, o per keletą dešimtmečių jų skaičius viename mieste išaugo net iki dešimties! Venecijoje gyveno bei kūrė bene ryškiausias XVII amžiaus operų kompozitorius Francesco Cavalli (1602–1676) – šiais metais minimos jo 350-osios mirties metinės. Ta proga „Canto Fiorito“ sukūrė naują programą, pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatančią F. Cavalli talentą ir ankstyvąjį Venecijos operos pasaulį.
Claudio Monteverdi mokiniui F. Cavalli priskiriamos daugiau nei 42 operos, iš kurių 26 yra pilnai išlikusios. Galima sakyti, kad jis sukūrė venecijietiškos operos modelį, pasitelkdamas dramaturginį instinktą, išskirtinę melodinę išmonę ir groteskišką humorą. Dėl meistriško minėtų savybių derinio opera tapo populiariu viešu spektakliu, komercine pramoga, prieinama platesnei publikai, o ne tik aristokratams. Tačiau F. Cavalli buvo garsus ne tik Venecijoje – jo įtaka sklido visoje Europoje. 1660 metais pats Prancūzijos karalius Liudvikas XIV pakvietė jį pristatyti italų operą jo dvare ir sukurti operą jo vedyboms. O F. Cavalli opera „Jasonas“ buvo viena populiariausių, dažniausiai statomų XVII amžiaus operų visoje Europoje. Ji gyvavo skirtingų šalių scenose dešimtmečius, kas tuo metu buvo tikrai neįprasta. F. Cavalli padėjo suformuoti operos teatrą tokį, kokį mes jį žinome šiandien.
„Canto Fiorito“ programą „Šviesos ir šešėlių teatras: Francesco Cavalli ir Venecijos operos aušra“ sudaro arijos ir scenos iš dešimties skirtingų F. Cavalli operų. Ji atskleidžia kompozitoriaus meistriškumą visuose aspektuose: dainingas jo operų melodijas, rafinuotą kontrapunktą, dramatiškus kontrastus. Pastarieji išryškėja per lyrinius, dramatinius ir komiškus personažus bei skirtingus jų perteikiamus afektus – nuo pergalingo džiaugsmo, ramios palaimos, valiūkiško žaismingumo, globėjiško švelnumo iki giliausios kančios, keršto troškimo ir juodosios magijos. Programą papildo ekspresyvios kompozitoriaus Dario Castello sonatos – šis kompozitorius vadovavo Venecijos Šv. Morkaus bazilikos instrumentų grupei, o F. Cavalli dirbo šios bazilikos kapelmeisteriu.
Programai diriguoja didžiulę F. Cavalli operų patirtį turintis „Canto Fiorito“ meno vadovas, išilginės fleitos ir korneto virtuozas R. Calveyra (kornetas yra būtent venecijieškos prigimties instrumentas, skambėjęs svarbiausiose ceremonijose ir šventiniuose renginiuose.) Plataus diapazono balso savininkė mecosopranas Renata Dubinskaitė joje įkūnija tiek moteriškus, tiek vyriškus operų vaidmenis, kuriuos F. Cavalli laikais dainuodavo kastratai. Jos balsą lydi tembriškai įvairi „basso continuo“ instrumentų grupė – ne tik klavesinas, bet ir viola da gamba bei barokinė arfa/teorba. Šiais instrumentais groja muzikantai iš Italijos, Ispanijos, Šveicarijos, Čekijos – šio repertuaro žinovai, ne kartą dalyvavę F. Cavalli ir jo amžininkų operų pastatymuose. Koncertuose dainuojamų kūrinių turinį padeda suprasti išversti operų tekstai, rodomi vaizdo projekcijose ar išspausdinti programėlėse.
Šio ciklo koncertai vyks:
2026 m. balandžio 24 d. festivalyje „Baroko pavasaris Biržuose“;
2026 m. balandžio 26 d. Birštono kurhauze;
2026 m. liepos 23 d. Kintų muzikos festivalyje;
2026 m. liepos 24 d. festivalyje „Kruonio Renesanso naktys“;
2026 m. lapkričio 28 d. Leipalingio dvaro festivalyje;
2026 m. lapkričio 29 d. Panemunės pilies senosios muzikos festivalyje.
Dauguma šių koncertų, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai ir partneriams festivaliams, bus nemokami, kad visi norintys galėtų susipažinti su įspūdingu XVII aamžiaus Venecijos operos pasauliu.
Naujausi komentarai