D. Puišys: J. Naujalio konkursas – it prinokęs ir sultingas obuolys

Chorai visuomet buvo aktyvūs ne tik muzikinio, bet ir visuomeninio Lietuvos gyvenimo dalyviai. Chorų atliekama muzika skambėjo ir tebeskamba koncertų salėse, dainų šventėse, bažnyčiose, o ir televizijoje, radijuje.

Spalio 24-27 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks III tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas. Šia proga – pokalbis su vienu iš šio konkurso organizatorių, I tarptautinio Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso laureatu, LMTA Choro dirigavimo ir Pedagogikos katedrų vedėju doc. Dainiumi Puišiu.

– Pradėkime nuo sąvokos: chorvedys ar choro dirigentas? Kuo šie terminai skiriasi – kuri sąvoka priimtinesnė choro muzikos pasaulyje, Jums pačiam? Šiandien dažnai girdime jas abi.

– Man visada buvo, yra ir bus priimtinesnis – choro dirigentas. Chorvedys – nuo žodžių „vesti chorą“, „vadovauti“: taip, sutinku, tai yra neatsiejama dirbant su kolektyvais; taip pat terminas siejasi su organizavimu, vadyba. Na, o dirigentas – muzikos atlikėjas, jis tarsi amatininkas muzikos prasme. Žinia, jam neprivalu vadovauti chorui. Tarkim, koncertiniai chorai ar valstybiniai kolektyvai turi atskirą vadovą kaip direktorių, kuris nebūtinai yra muzikantas.

– Chorvedžiai ir vargonininkai – pirmieji tautinės lietuvių muzikos profesionalai, pelnę pagarbą, autoritetą, prestižą. Koks būtų šiandienos choro vadovo portretas?

– Įdomus klausimas. Mano manymu, anie laikai buvo kiek „tvirtesni“ tikėjimo – krikščioniškojo tikėjimo – prasme. Žinia, jog Lietuvoje švietimas didžiąja dalimi vystėsi bažnyčios dėka, buvo kiek stipresnis bendruomeniškumo jausmas. Gražų balsą turėjęs asmuo neabejotinai norėjo giedoti bažnyčios chore. Nūdieną darosi vis sunkiau tokį žmogų pakviesti, nes keičiasi pasaulėžiūra, mados, gyvenimo tempas. Nepaisant to, chorų veikla yra spėriai vystoma, keičiasi politikų požiūris, vangiai, bet vis daugiau sulaukiame finansinės paramos šiam menui.

Gražų balsą turėjęs asmuo neabejotinai norėjo giedoti bažnyčios chore. Nūdieną darosi vis sunkiau tokį žmogų pakviesti.

– Šiandien Lietuvoje turime daugybę chorų, o choro dirigavimas kaip specialybė dėstoma plačiai – meno mokyklose, konservatorijose, Akademijoje. Kaip manote, ar netrūksta specialių konkursų choro dirigavimo specialybę pasirinkusiesiems, lyginant su, pavyzdžiui, smuikininkų, pianistų konkursais?

– Tikrai taip. Instrumentininkai šiuo požiūriu tikrai mus pralenkia. Jie turi savo instrumentą ir tinkamai pasiruošę gali drąsiai reikštis. Na, o mes, atsižvelgdami į savo žanrą, turime didesnius techninius poreikius – juk negalime diriguoti sienoms, reikalingas kolektyvas. Būtini žmogiškieji ištekliai, finansiniai resursai, tad tokio tipo konkursai ne taip paprastai organizuojami, jie nėra ir negali būti dažni. 

– Trumpam sugrįžkime į Jūsų studijų laikus. 1990 m. tapote pirmojo Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso laureatu. Kokie užplūsta prisiminimai?

– Prisiminimai itin malonūs. Visų pirma, tai įvyko bemaž prieš trisdešimt metų. Tuomet buvau ketvirto kurso studentas. Studijavau pas jau šviesios atminties profesorių Antaną Jozėną – įtakingą ir daug Lietuvos choro menui nusipelniusį menininką, dirigavimo pedagogą. Pamenu, jog pirmajame konkurse dalyvavo nemažai jaunųjų dirigentų. Asmeniškai turėjau malonią misiją ir norą pasitikrinti save, juk tai nemažus reikalavimus keliantis konkursas. Žinoma, buvo jaudulio, natūralaus dvasinio pakilimo, atsakomybės. Dar kaip šiandien, matau save stovintį didžiojoje LMTA koncertų salėje ir diriguojantį kompozitoriaus Stasio Šimkaus chorą „Saulė motina pakilo“ iš jo operos „Pagirėnai“. Na, o apogėjus aplankė sužinojus, jog esu apdovanojamas specialiu prizu už geriausią J. Naujalio kūrinio interpretaciją.

– Nemažai menininkų pasakytų: „Šio aukšto įvertinimo ir suteiktos premijos dėka įgijau didesnį pasitikėjimą savimi ir esu inspiruotas siekti dar daugiau.“ O kaip šis laimėjimas paveikė tolimesnį Jūsų menininko kelią?

– Dalyvavimas bet kokiame konkurse mobilizuoja. Pasitikrinti save profesine, psichologine, konkurencine prasmėmis, įgyti patirties – neįkainojamos vertybės. Laimėjimas, kaip ir minėjote, išties, suteikia pasitikėjimo ir noro siekti dar daugiau. Savaime suprantama, jog mano pavardė pasidarė šiek tiek žinomesnė ir dažniausiai linksniuojama gerąja prasme.

– Ar pasiryžtumėte, norėtumėte dar kartą dalyvauti konkurse?

–Kodėl gi ne? Viena vertus, niekada negalima sakyti „ne“. Kita vertus, ateina laikas, kai nebenori įrodinėti kitiems, ką tu gali ir ko ne. Visa tai žinai pats. Man labai liūdna, jog vis dar yra žmonių „visagalių“, kurie tokiais išlieka visą gyvenimą.

–Tarp antrojo Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso, vykusio 1994 m., ir dabartinio, trečiojo, padaryta didžiulė pauzė. Kas tam turėjo įtakos?

– Kaip mėgstu sakyti – viskam savas laikas. 2009 m. suorganizavome vietinį LMTA studentų chorinio dirigavimo konkursą, kuris buvo inspiruotas idėjos, kad ir kaip būtų sunku, vis vien veikti. Tai buvo tarsi pasiruošiamasis laiptelis, magėjo sužinoti, kaip seksis, koks dalyvių skaičių.

Apibendrinus – būta tam tikrų suirutės dalykų žanro prasme, svyravo studentų skaičius, trūko vidinio akstino, rėmėjų palaikymo. 

– Kaip suformuluotumėte Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso tikslą?

– Viena vertus – suaktyvinti, padrąsinti jaunuosius menininkus siekti profesinių tikslų. Kitą vertus, konkursas siejasi su choro menu apskritai, chorinio dainavimo tradicija, profesionalumu; tai puiki galimybė jaunus žmones supažindinti su menine konkurencija, padėti jiems patiems atsakyti į rūpimus profesinius klausimus.

– Kiekvienas organizuojamas renginys nušvinta vis kitomis spalvomis. Kuo šis, jau trečiasis konkursas kitoks, kuo jis įdomus?

– Manau, kad pasikeitė laikas, galimybės. Keliami sudėtingesni reikalavimai, konkursas daug didesnis turų apimtimi (3 turai), dalyvių geografija (12 šalių). Viliuosi, jog Lietuvos kultūros medžio chorinio dirigavimo šakai šis renginys bus tarsi prinokęs, sultingas ir nemažas rudeninis obuolys. Tikimės didelio susidomėjimo konkursu ir nuoširdžiai kviečiame ateiti.

III tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas vyks spalio 24–27 d.:

spalio 24 d. 12 val. LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42) – konkurso atidarymo ceremonija ir I turo kūrinių traukimas burtų būdu,

spalio 25 d. 9-18 val. LMTA Kongresų rūmų Kamerinėje salėje (Vilniaus g. 6–2) – I turas, 19.30 val. – rezultatų paskelbimas,

spalio 26 d. 10-18 val. LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42) – II turas, 19 val. – rezultatų paskelbimas,

spalio 27 d. 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30) – finalas-koncertas, 20.30 val. - rezultatų paskelbimas.

Įėjimas nemokamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių