Kaip geriau keliauti: automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis? Penki vilniečiai ugnies, ledo ir vėjų saloje šią vasarą išbandė įvairius kelionės būdus. Visi liko sužavėti, ir kiekvienas – savaip.

Iš toli ir arti

Rita ir Mindaugas Islandijoje praleido visas mėnesio atostogas. Kęstutis ir Vita su sūnumi Jonu – tik savaitę. Visi jie pamatė tai, dėl ko veržėsi į šią šalį – iš žemės trykštančius geizerius, plaukiojančias ledo skulptūras, natūralius šiltus vandens baseinus, kai oro temperatūra – vos keliolika laipsnių.

„Matyti geizerį iš tolo, kai prie jo artėji iš lėto, mindamas dviratį, yra visai kas kita, nei išlipus iš automobilio ir patekus į turistų spūstį“, – įsitikinusi Rita Mockevičiūtė.

Kęstutis Pečiulis, per kelias dienas su šeima įveikęs 50 km kelią pėsčiomis, tikina, kad būnant akistatoje su  unikaliu gamtos reiškiniu jis negali nepaveikti: labai aiškiai suvoki žmogaus bejėgiškumą.

„Supranti, kad po tavimi, tiksliau, vos keli šimtai metrų po žeme, teka maždaug tūkstančio laipsnių karštumo lava, praeityje naikindavusi ištisas gyvenvietes ir miestus“, – mąsto Kęstutis Pečiulis.

Kainos sumažėjo perpus

„Mes mėgstame važinėti dviračiais, jais važiuojame į darbą, – sako Vilniaus centre dirbanti Rita. – Nesiskyrėme su dviračiais ir per atostogas.“

Į Islandiją ji su draugu Mindaugu skrido lėktuvu. Dviračiams buvo duotas specialaus bagažo statusą, jų transportavimas kainavo 180 eurų.

Kęstučio pastebėjimu Islandiją ištikusi ekonominė krizė turistams buvo naudinga: kainos šalyje nukrito beveik du kartus. Ji tapo lengviau pasiekiama keliautojams. Kelionė iš Vilniaus į Reikjaviką ir atgal vienam turistui kainavo 1200 litų.

Maršrutą po šalį ir vieni, ir kiti keliautojai iš Lietuvos buvo pasirinkę iš anksto. Kęstučiui su šeima Islandijoje ketinus praleisti 11 dienų,  keturias  iš jų užėmė trekingas.

„Populiariausias jo kelias eina per įžymųjį Ejafjalajokulį. Net ir nebuvusiems Islandijoje jis tapo žinomas, kai pernai išsiveržęs beveik mėnesiui sukėlė sumaištį Europos oro erdvėje“, – pasakojo sako Kęstutis.

Į daugiau kaip pusšimčio kilometrų treko pradžią jo šeima išvyko autobusu. Jame galėjo klausytis garso įrašo apie Islandijos istoriją. Sustojo prie įžymių vietų, todėl kelionė neprailgo. Pasibaigus  asfaltuotam keliui pasiekė Heklos ugnikalnį, kuris, anot islandų, turėtų išsiveržti šiais arba kitais metais.

Ant vėjo nepyksta

Rita su draugu keliavo skersai salos. Važiavo keliais, kuriuos įveikia tik keturračiai. Nakvojo palapinėse. Vakare pasistatydavo, rytą ardydavo. Tai keliautojų visai nevargino, privalumas – neprisiriši prie vietos. Džiaugdavosi, jei kelyje pasitaikydavo kempingas. Ten rasdavo dušą, pasipildydavo dujų atsargas maisto gaminimui. Maisto produktų turistai vežėsi iš Lietuvos.

„Medžių ten nėra, laužo nesusikursi“, – atkreipė būsimų turistų dėmesį Rita.

Jiedu gėrė upelių vandenį, kuris labai švarus, skaidrus. Maudėsi atviruose baseinuose.

Anot Kęstučio, net ir ne dviračiu keliaujant panirus į šiltą vandenį po atviru dangumi apima nuostabus jausmas, nuplaunantis ir kūno, ir sielos nuovargį. Rita sako sunkiai sugrįžusi į civilizaciją, mėnesį praleidusi gamtoje, kur labai daug erdvės.

„Tik uolos, akmenys, smėlis. Kalnai – toli horizonte. Toks sielos laisvės pojūtis įmanomas tik keliaujant dviračiu“, – nesigaili moteris, nors dviračio pedalus neretai teko minti prieš stiprų vėją.

Tik tuomet, kai pakilo uraganinis vėjas ir jis nesiliovė, dviratininkai nedidelę savo maršruto atkarpą įveikė maršrutiniu autobusu.

„Net ne iš karto supratome, kad važiuodami prieš vėją pedalus miname vietoje, nejudame pirmyn. Įtarę, kad toks oras bus visą savaitę, nusprendėme nesėdėti vietoje. Palapinėje praleidome tik vieną dieną“, – pasakoja Rita.

Tačiau ant vėjo ji nepyksta – būtent jis sukėlė nerealių įspūdžių.

Nepamirškite šiltų rūbų

Kęstutis pasakoja, kad jo šeima patyrė kitokių problemų. Pasimėgavę natūralių karštų versmių sukurtu baseinu taip atsipalaidavo, kad nakvynės namelyje pamiršo pirštines, kepures ir šiltas kojines. Vietoj to, paaiškėjo, turėjo prisidėję nemažai nereikalingų daiktų. Tokių, kaip skutimosi putos, džinsai ir sunkoki šilumą saugantys puodeliai.

„Gerai, kad vieną pakeliui pametėme – nešulys tapo lengvesnis“, – dabar juokiasi Kęstutis.

Jo šeimą skalbė lietus. Jis Islandijoje yra ne vertikalus, kaip įprasta, o beveik horizontalus, todėl permirti pakanka kelių minučių.

Kęstutis džiaugėsi, kad jie buvo užsisakę namelius nakvynei ir ten galėjo išsidžiovinti drabužius bei šiltai permiegoti.

Rita ir Mindaugas nuo vėjo ir lietaus buvo apsidraudę šalmais, akiniais, neperšlampamais rūbais.

Ir vieni, ir kiti pamatė nuostabiuosius Litli Geys ir Strokkur geizerius. Pastarasis turistus aikčioti iš susižavėjimo verčia kas 4-8 minutes, kai karšto vandens srovė pakyla iki 20 metrų. Tiesa, vanduo yra beveik verdantis, todėl apstu perspėjimų saugotis, kitaip būsi nuplikytas.

„Beje, garsiausias Islandijos geizeris Geysir, kuris iššaudavo vandens stulpą iki 70 metrų, pastaraisiais dešimtmečiais visai nutilo“, – šiek tiek netgi apgailestauja Kęstutis.

Šiltas vanduo ir ledas

Užtai keliautojai iš Lietuvos mėgavosi vandens malonumais. Blue Lagoon baseinas – islandų pasididžiavimas. Tai natūralus, beveik penkių tūkstančių kvadratinių metrų ploto geoterminis vandens telkinys. Jame susimaišęs jūros ir karštų geoterminių šaltinių vanduo. Baseine esantis unikalus silicio ir kitų mineralų mišinys suteikia šviesiai žydrą spalvą, iš kur ir kilo Blue Lagoon pavadinimas.

„Tikrai gera karštame baseine, kai ore – tik 13 laipsnių“, – užsisvajoja Kęstutis.

Vasarą Islandijoje temperatūra nepakyla  aukščiau kaip 15 laipsnių.

Bene vienintelis Islandijos kelias veda link Jökulsárlón įlankos, kurioje lyg skulptūros plaukioja ledo luitai. Beje, čia buvo filmuotas vienas epizodas iš filmo apie Jamesą Bondą („Die Another Day”). Tam per tris savaites Holivudo specialiųjų efektų komanda užšaldė visą ledų pilną įlanką.

Islandija – Lietuvai draugiška šalis

Islandija tai šalis, kuri pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Tai vienintelė Europos valstybė, kur nėra nei vieno geležinkelio.

Visoje šalyje gyvena apie 320 tūkst. gyventojų, mažiau, nei Kaune. Antra pagal dydį tautinė mažuma šioje šalyje yra lietuviai.

97 proc. visos energijos Islandija pasigamina iš vidinių šaltinių: geoterminių ir kalnų upių vandens. Stojimą į Europos Sąjungą Islandija pristabdė dėl dviejų priežasčių: mažesnių žuvies pardavimo kvotų ir prieš dvejus metus ištikusios finansinės krizės.

Dar truputis kainų

Kempingas – apie 20 litų žmogui.

Maisto produktai prekybos centruose 10-20 proc. brangesni nei Lietuvoje.

Brangu valgyti restoranuose.

Hamburgerio kaina – 20 litų.