- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
-
Dokumentiniame filme apie maestro V. Kernagį – jo paties filmuoti vaizdai
„Kernagis yra viena iš tų asmenybių, kurios nusipelno filmo“, – įsitikinęs kino režisierius Andrius Lekavičius. Idėja kurti dokumentinį filmą apie maestro Vytautą Kernagį kilo, kai ieškodamas archyvinės medžiagos savo filmui „Spec. Žvėrynas“, jis persirašė vaizdo kamera filmuotą jo koncertą Aukščiausios tarybos gynėjams 1991 m. sausį. Filmas, kurio darbinis pavadinimas „Kernagis“, žiūrovus pasiekti turėtų kitais metais.
A. Lekavičius neabejoja, kad papasakoti apie legendą, kurią vyresnioji karta labai gerai žino, o jaunesnioji, neužaugusi su jo dainomis, menkai pažįsta, yra nemenkas iššūkis: „Štai kodėl norėčiau parodyti nematytą Kernagį, tokį, su kuriuo pažintis būtų nauja visiems. Jis gyveno įdomiu laikotarpiu, kai reikėjo atrasti save, neleisti būti varžomam aplinkos. Tuo metu keitėsi santvarkos, reikėjo ir pačiam keistis. Tai, beje, jis sėkmingai darė ne vieną kartą“.
Filmą režisierius sumanė taip, kad jo vizualiniu pagrindu taptų archyviniai kadrai ir iš asmeninio maestro archyvo, ir filmuota medžiaga, kurioje įamžinti koncertai, renginiai, filmai, laidos, kuriuose jis dalyvavo. Filmo istoriją stengiamasi ne atpasakoti, o papasakoti laikmečio, kuriuo jis gyveno, vaizdais. Ypač vertingi yra užfiksuoti paties Vytauto Kernagio, kai kamera buvo jo rankose.
Man atrodo, nemažai žmonių turi po savo „istoriją su Kernagiu“
Vieną vaizdo įrašą Andriui ir pačiam būtų smalsu pamatyti. Kai režisierius dar buvo studentas, laimingą loterijos bilietą ištraukę seneliai delegavo anūką dalyvauti TV žaidime „Kas laimės milijoną“. Vytautas tuo metu buvo to žaidimo vedėjas, o Andriui pavyko praeiti atranką ir atsisėsti į pagrindinę žaidėjo kėdę. „Man visai neblogai sekėsi, – prisimena, – bet paslydau, atsakydamas į klausimą apie klasikinę muziką. Kernagis, žinoma, teisingą atsakymą, žinojo, jaučiau, kad mėgino man visaip padėti, bet nepavyko. Man atrodo, nemažai žmonių turi po savo „istoriją su Kernagiu“. Ir neabejoju, kad daugelyje tų istorijų Vytautas kitus padarė šiek tiek geresniais, nes turėjo tokią unikalią savybę“.
Dar vienas Andriaus argumentas, kodėl jis ėmėsi vaizdais pagrįstos dokumentikos – socialiniuose tinkluose išpopuliarėjęs žmonių noras skaitmeninti ir dalintis savo vaikystės ar jaunystės nuotraukomis bei vaizdo įrašais. Režisierius dar tik pradeda žiūrėti Kernagių šeimos archyvą, tačiau jau dabar sako radęs vaizdų, kurie jam buvę visiška naujiena: „Nežinojau, kad Kernagis buvo aistringas keliautojas. Savo kelionėse jis beveik niekada nesiskyrė su vaizdo kamera, kurią nusipirko JAV dar 1980-ųjų viduryje. Tie Amerikos ar Vakarų Europos vaizdai, užfiksuoti vaikščiojant gatvėmis ar važiuojant, pro mašinos, autobuso langą, parodo unikalų jo pasaulio matymą. Jį ir stengsimės parodyti filme. Esu nepaprastai dėkingas Kernagio šeimai, kuri labai palaiko filmo idėją ir dalijasi net jautriausiais archyviniais kadrais iš šeimos gyvenimo ir švenčių“.
Režisierius sako, kad filme gali būti dalelė ir kiekvieno maestro amžininko istorijos. Jis kviečia visus, kas turi filmuotos medžiagos ar nuotraukų su Vytautu Kernagiu, pasidalinti savo archyvais. Daugiau informacijos apie tai – interneto puslapyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...