Trakų istorijos muziejus, remdamasis archeologiniais duomenimis, supažindins visuomenę su XVI–XVII a. Trakų miesto dvarais. Lazdijų krašto muziejus organizuoja ekskursiją po rajono dvarus ir dvarvietes – ji jau sulaukė didelio besiregistruojančių dalyvių skaičiaus. Alytaus kraštotyros muziejus krašto gyventojus ir svečius kviečia leistis į du dviračių žygius, aplankant Baltosios ir Raudonosios Alovės dvarus ir buvusio Makniūnų dvaro valdas. Dzūkijos regione renginių ciklą užbaigs literatūros skaitymai su istoriko komentarais Druskininkų miesto muziejuje.
Renginiai Suvalkijoje vyks rugpjūčio 22–rugsėjo 11 d.
Rugpjūčio 9 d. 16 val.
Trakų istorijos muziejus, Kęstučio g. 4, Trakai, Trakų salos pilis, Didžiojoje menė, tel. (8 682) 53 417.
Paskaitą „XVI–XVII a. Trakų miesto dvarai pagal archeologinius duomenis“ skaitys Trakų istorijos muziejaus archeologijos skyriaus vedėjas Ugnius Budvydas.
„Rašytinių šaltinių fragmentiškumas neleidžia tiksliai nustatyti kur ir kiek XVI–XVII a. Trakuose būta dvarų, – pasakoja Ugnius Budvydas. – Miestas kūrėsi bei formavosi ežerų apsuptyje. Dėl ribotos erdvės nuolatos keitėsi sklypų savininkai, valdų bei jurisdikcijų ribos, o pastatai buvo dažnai perstatinėjami. Todėl beveik neturime aptariamojo laikotarpio išlikusių dvarų ar jų griuvėsių. Gretinant archeologinę medžiagą su istoriniais šaltiniais, šioje paskaitoje bus pateiktos įdomesnės įžvalgos ir prielaidos lokalizuojant Trakuose buvusius didikų dvarus ar sodybas. Remiantis istoriniuose šaltiniuose esančiomis užuominomis, galima teigti, kad XVI–XVII a. Trakų mieste dvarus turėjo Astikų, Radvilų, Pacų, Sapiegų, Oginskių, Valavičių ir kt. didikų giminės atstovai. Užimdami valdovo dvare įvairias pareigybes, jie supirkinėjo mieste ir jo apylinkėse esančias žemių valdas, įkurdavo jose savo dvarus ar sodybas”.
Paskaitoje bus plačiau aptarta Marcijonui Aleksandrui Oginskiui priklaususio dvaro archeologinė medžiaga. Trakų mieste tai vienas iš labiausiai ištyrinėtų ir turinčių gausios archeologinės tyrimų medžiagos dvarų. Šie tyrimų duomenys leidžia prisiliesti prie XVII a. materialinės dvarų kultūros, to laikmečio istorijos.
Renginio metu taip pat bus galima aplankyti neseniai atidarytą parodą „Sunykę ir užmiršti Trakų miesto dvarai”, kurioje galima susipažinti su išsaugotu dvarų paveldu. Paroda bus eksponuojama iki 2016 m. rugsėjo 4 d.
Rugpjūčio 12 d. 10 val.
Lazdijų krašto muziejus, Seinų g. 29, Lazdijai, tel. (8 606) 96 254.
Ekskursijos „Dvaras ir dvarininkai“ po Lazdijų krašto dvarus ir dvarvietes metu lankytojai sužinos ne tik apie žymiausius Lazdijų rajono dvarininkus, dvarų istoriją, bet ir galės pasiklausyti įvairių dvarų legendų, susipažinti su kultūriniu ir ūkiniu dvaro gyvenimu. Numatomas maršrutas: Lazdijai, Dumblio dvaras, Bulakavo dvaras, Būdviečio dvaras, Aštriosios Kirsnos dvaras, Rudaminos dvaras.
Rugpjūčio 12 d. 16 val.
Alytaus kraštotyros muziejus, Savanorių g. 6, Alytus, tel. (8 676) 40 003.
Dviračių žygio „Alovės dvarų palikimas“ dalyviai susipažins su Baltosios ir Raudonosios Alovės dvarų istorijomis. Sužinos, kas sieja Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą ir paskutinius tarpukario dvaro valdytojus. Aplankys išlikusius Raudonosios Alovės dvaro statinius.
Būtina registruotis iš anksto tel. (8 315) 51 086.
Rugpjūčio 19 d. 16 val.
Alytaus kraštotyros muziejus, Savanorių g. 6, Alytus, tel. (8 676) 40 003.
Dviračių žygis „Makniūnų dvaro palikimas“ po buvusias Makniūnų dvaro valdas. Ekskursijos metu dalyviai susitiks su vietos bendruomenės nariais, Muiželių (buvusių dvaro valdytojų) palikuonimis.
Būtina registruotis iš anksto tel. (8 685) 29 932.
Rugpjūčio 20 d. 15 val.
Druskininkų miesto muziejus, M. K. Čiurlionio g. 59, Druskininkai, tel. (8 313) 51 024.
Vakaro „Paskutinė meilė Druskininkuose“, skirto XIX a. rašytojai Elizai Ožeškienei ir jos kūrybai, metu bus skaitomas dvikalbis (lietuvių ir prancūzų kalbomis) rašytojos tekstas apie saloninį aukštuomenės vakarėlį Druskininkuose, komentuojamas istorinis kūrinio kontekstas. E. Ožeškienė – Europos kultūrai įdomi kaip moteris rašytoja, kurios kandidatūra buvo net kelis kartus pasiūlyta Nobelio literatūros premijai.
Naujausi komentarai