E. ir D. Juočai: kelionės – geriausias būdas stiprinti santykius

„Norint gyventi nuotykingai, reikia atrasti pusiausvyrą tarp kasdienės rutinos ir kelionių“, – įsitikinę Eglė ir Dalius Juočai. Keliauti mėgstanti pora nusprendė padaryti darbų pertrauką ir kone trims mėnesiams autobusiuku išvyko į Balkanus. Grįžę namo ėmė kitaip vertinti gyvenimą ir mėgautis kiekviena diena gamtoje.

Svajonės virto realybe

Prieš šešerius metus per pažinčių programėlę susipažinę Eglė ir Dalius nesitikėjo, kad pirmasis jų pasivaikščiojimas Nemuno krantine baigsis santuoka ir pašėlusiomis kelionėmis drauge.

„Tuo metu gyvenau Kaune, o Dalius į šį miestą buvo atsikraustęs neseniai. Džiaugiuosi, kad nusprendžiau pasinaudoti programėle, nes kitaip nebūtume susipažinę – neturėjome nė vieno bendro draugo, – pasakoja E.Juočienė. – Jau pirmųjų susitikimų metu supratome, kad turime daug bendrų pomėgių, dalijamės meile gamtai, kelionėms. Tad galiausiai ėmėme planuoti bendrus maršrutus.“

Iš pradžių juodu drauge išsiruošė į Tatrus Lenkijoje, vėliau – į Švediją. Kelionės buvo toli gražu ne poilsinės. Švedijos Laplandijoje Juočai dešimt dienų žygiavo šimtą kilometrų nusidriekusiu kalnų maršrutu. Pora nakvojo palapinėje ir grožėjosi nuostabia gamta. Sužavėti  patirčių keliautojai ėmė svajoti apie ilgesnę ir ekstremalesnę kelionę.

„Svajojome autobusiuku pakeliauti po vaizdingas gamtos vietoves, atrasti kitų šalių parkus, ežerus ir jūras. Tad ėmėme sekti skelbimus ir radome autobusiuką, kuris atitiko mūsų reikalavimus. Įsigijome padėvėtą „Volkswagen“ modelį, o tada jau nebebuvo kur dingti – pradėjome planuoti kelionę“, – juokiasi Eglė.

Autobusiuką reikėjo įrengti ir paruošti ilgam keliui. Pasak D.Juočo, teko įdėti daug rankų darbo ir ne vieną kibirėlį meilės, kad pavyktų sukonstruoti tolimoms kelionėms tinkamą automobilį.

„Grįžęs po darbo meistravau sustumiamą lovą, o Eglė siuvo čiužinio užvalkalą, kad kelionės metu galėtume patogiai ilsėtis. Kiekvieną laisvą savaitgalį leidome prie autobusiuko: vis kažką reikėjo sutvarkyti, pagerinti, išbandyti. Norėjosi, kad maža erdvė būtų patogi ir praktiška, talpintų viską, ko reikia, bet nebūtų apkrauta daiktais“, – prisimena Dalius.

Požiūris: kelionės ne tik augina asmenybes, bet ir tvirtina santykius, įsitikinę sutuoktiniai. / Asmeninio archyov nuotr.

Techniniai trukdžiai neišgąsdino

Paruošę autobusiuką, keliautojai išvyko į dviejų su puse mėnesių trukmės kelionę po Balkanus: aplankė Kroatiją, Juodkalniją, Albaniją, Graikiją, Bulgariją, Rumuniją ir Slovakiją. Kelionėje netrūko nuotykių ir iššūkių.

Keliaujant po Graikiją, Juočus nemenkai išgąsdino iš autobusiuko vidaus staiga ėmę veržtis dūmai. Pasirodo, pradėjo kaisti papildomo akumuliatoriaus įkrovimo laidas, kuris ir skleidė dūmus. Šį akumuliatorių keliautojai naudojo autobusiuko vidaus apšvietimui, telefonų ir kompiuterių įkrovimui.

„Laimei, pavyko išvengti didelių nuostolių, nors ir netekome pagalbinio akumuliatoriaus. Puikiai prisimenu save sėdinčią Graikijoje ant šaligatvio, kol Darius tvarkė autobusiuką. Galvoje sukosi daugybė minčių: kas toliau? Kaip mes grįšime, kaip keliausime? Ar mūsų kelionė jau baigėsi? Mūsų džiaugsmui, galėjome važiuoti toliau, tik be vidinio apšvietimo“, – apie daug nerimo sukėlusią situaciją pasakoja E.Juočienė.

Netekę vidinio autobusiuko apšvietimo, pašnekovai prisijaukino gyvenimą gamtos ritmu. Keliautojai ėjo miegoti su saulėlydžiu, kėlėsi su saulėtekiu.

„Toks ritmas mums puikiai tiko. Be to, pietuose šiltuoju metų laiku daug elektros ir nereikia“, – atkreipia dėmesį Eglė.

Sužavėjo žygiai į kalnus

Pašnekovai aplankė daugybę šalių. Porai labiausiai įsiminė Šiaurės Graikija ir joje įsikūręs Pindo nacionalinis parkas. Kerintis savo vešlia žaluma ir žydrais skaidriais upeliais, parkas pašnekovams paliko neišdildomą įspūdį.

Kelionėje supratome, kad, norint patirti nuotykių ir atrasti save, nebūtina palikti savo įprasto gyvenimo.

Juočai nepamirš įspūdingo Graikijos Meteoros vienuolynų komplekso, įsikūrusio ant aukštų uolų. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti vienuolynai tarsi kybo ore. Iki pat XX a. pradžios čia nebuvo išskaptuota jokių laiptų – vienuoliai naudojo virvines kopėčias ir pasitikėjo savo kojų miklumu.

Keliautojams įsiminė ir Juodkalnija. Beveik visą laiką šioje šalyje Juočai leido įspūdinguose kalnuose. „Juodkalnijoje sąlygos žygiams į kalnus tiesiog nuostabios. Čionykštė gamta graži ir unikali. Čia palyginti mažai turistų, o vietiniai žmonės be galo šilti: jie nuoširdžiai priima užklydusius svetimšalius“, – pastebi Dalius.

Pasak pašnekovų, Juodkalnija yra kontrastinga šalis. Kalniečiai gyvena kukliai, paprastai, o nusileidęs iš kalnų artyn įlankų patenki į tikrą prabangą. Prieplaukose stovi galingos jachtos, pakrantėje akį traukia didžiuliai viešbučiai. Tad Juodkalniją galima patirti labai skirtingais aspektais – pamatyti tiek lėtą, paprastą, bet nuoširdų kalnų gyvenimą, tiek prabangią įlankų kasdienybę.

Dėl kelionių paliko darbą

Eglė ir Dalius didžiosios kelionės metu troško atsipalaiduoti, todėl abu nusprendė išeiti iš savo darbų. Pora nežinojo, ką darys grįžusi namo.

„Nesinorėjo keliaujant galvoti apie grįžus laukiančius darbus. Todėl pasidarėme įprasto gyvenimo pertrauką ir išvykome ieškoti nuotykių. Iš Balkanų grįžę po beveik trijų mėnesių, Lietuvoje praleidome mėnesį ir dviem savaitėms išvykome į Islandiją. Tad mūsų kelionėms ir poilsiui skirtos atostogos truko net pusę metų, – pasakoja E.Juočienė. – Žinoma, paliekant darbus buvo daug baimės, bet atsitiko geriau, nei galėjome tikėtis. Kelionėms einant į pabaigą, mūsų tinklaraštyje pranešiau, kad jau grįžtame namo. Tada su manimi susisiekė kolegos iš buvusios darbovietės ir pasiteiravo, ar nenorėčiau grįžti. Tad galiausiai sugrįžau į tą patį darbą.“

Atradimas: per karantiną E.Juočienė pamėgo piešti. Šiandien ji iliustruoja savo ir vyro kelionių akimirkas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Panaši situacija susiklostė ir Daliui. Po kelionių vyras pradėjo dirbti privačiu konsultantu, o vėliau sugrįžo į buvusią darbovietę. Pasak jo, viskas susidėliojo tiesiog puikiai, o vėl sugrįžęs į senąjį darbą jis ėmė jaustis kur kas laimingesnis.

„Įdomu tai, kad paliekant darbą kolegoms atrodė, jog būsiu išvykusi labai ilgam. Man sugrįžus, atrodo, niekas nė nepasikeitė. Bendradarbiai net stebėjosi, kad taip greitai sugrįžau, – šypsosi Eglė. – Būnant kelyje, šis gyvenimo etapas atrodė be galo ilgas, nes į jį sugulė daugybė naujų, netikėtų patirčių. Nors prabėgo vos šeši mėnesiai, rodos, į juos įspraudėme poros metų įspūdžius ir nuotykius.“

Kelyje išmoktos pamokos

Pasak pašnekovų, nors kelionė į Balkanus buvo labai laukta ir kupina nuotykių, ilgainiui keliaujant ėmė jaustis rutina.

„Atsikeli, papusryčiauji, kažkur važiuoji, kažką pamatai, tada ieškai autobusiukui tinkamos vietos nakvynei ir eini miegoti. Ilgainiui supratome, kad jau šiek tiek pasiilgome kasdienio darbo. Kelionėje kiekvieną dieną į save gėrėme vis naujus įspūdžius, tačiau galiausiai norėjosi sugrįžti į ankstesnį gyvenimą, vėl tapti produktyviais ir įprasminti save, – pasakoja E.Juočienė. – Supratome, kad kasdienę rutiną ir darbą reikia derinti su nuotykiais, kad gyvenimas būtų kuo įdomesnis ir kupinas įvairių spalvų. Kelionėje suvokėme, kad nebūtina palikti savo įprasto gyvenimo, norint patirti nuotykių ir atrasti save. Rutina galiausiai nusistovi visur, todėl svarbiausia atrasti tinkamą gyvenimo pusiausvyrą.“

Dabar pora kiekvieną savaitgalį stengiasi ištrūkti į gamtą. „Penktadienį, po darbo, susipakuojame kuprines, išvažiuojame į gamtą ir pernakvojame palapinėje. Kitą dieną grįžę dar turime laisvą šeštadienio vakarą ir sekmadienį susitikti su draugais ar šeima. Stengiamės į savo gyvenimą įnešti kuo daugiau spalvų ir neužsisėdėti vienoje vietoje“, – pasakoja Eglė.

Dalius tikina, kad laikas gamtoje tapo labai svarbia poros gyvenimo dalimi. Kamuojant blogai nuotaikai ar suirzus, Juočai jau žino, kad atėjo metas važiuoti į gamtą. Čia pora geriausiai pailsi ir išvėdina galvą.

Atmintinė pradedantiesiems

Tinklaraštį „Visur namai“ rašantys pašnekovai dalijasi ne tik kelionių įspūdžiais, bet ir patarimais. Pasak Juočų, prisijaukinti gamtą ir mėgautis jos teikiamais malonumais gali kiekvienas. Nereikia būti užkietėjusiu žygeiviu, kad galėtum smagiai praleisti laiką gamtoje.

Pradedantiesiems keliautojams D.Juočas pataria pirmiausia keliauti į nacionalinius parkus ir tik vėliau dairytis sudėtingesnių žygių. Pašnekovas siūlo pasinaudoti specialiomis mobiliosiomis programėlėmis, kurios padeda susiplanuoti žygius ir geriau pasimėgauti gamta. Be abejo, svarbu nepamiršti apsirūpinti kokybiška, gamtai tinkančia apranga ir avalyne.

„Svarbiausia – nebijoti, tiesiog imti ir išvykti į gamtą. Tada jau bus aišku, kas nepatinka, koks maršrutas jums tinkamesnis, – mintimis dalijasi Eglė. – Prie miesto pripratusį žmogų gamta kartais gali ir išgąsdinti. Juk žygiuojant puls vabzdžiai, bus karšta, šalta, nepatogu. Tad prisijaukinti gamtą šiek tiek užtrunka, bet kiekvienas gali atrasti sau tinkamų laiko leidimo joje būdų.“

Prisitaiko: po Balkanus pačių įrengtu autobusiuku pustrečio mėnesio keliavę E. ir D.Juočai įsitikinę, kad namai gali būti visur. / Asmeninio archyvo nuotr.

Geras santykių testas

Eglė ir Dalius neabejoja, kad kelionės ne tik augina asmenybes, bet ir tvirtina santykius. Pašnekovai visoms poroms rekomenduoja draugystės pradžioje ar prieš gyvenimą kartu išvykti į ilgesnį bendrą žygį arba tiesiog praleisti daugiau laiko gamtoje.

„Tokiomis sąlygomis greitai atsiskleidžia tikrasis žmogaus veidas. Gamtoje pamatai, koks mylimasis būna, kai jis pavargęs, sukaitęs, sušalęs, išalkęs. Tada gali geriau suprasti, ar tau patinka su tuo žmogumi būti, – sako E.Juočienė. – Žygiai mums su Daliumi padėjo geriau pažinti vienas kitą ir išmokti lengviau spręsti ginčus buityje. Keliavimas dviese svarbus ir tuo, kad tai yra nedalomas laikas kartu, kai galima įsišnekėti apie tai, kas širdyje. Netrukdo jokie pašaliniai žmonės ar darbai, esame tik vienas su kitu.“

Keliautojų teigimu, žygiai gamtoje ir kitokios kelionės labai svarbios ir poilsiui – galva išsivalo nuo rūpesčių, galima netrukdomai pailsėti, o tada ir santykius kurti lengviau.

Velykiniu laikotarpiu Dalius su Egle lankėsi Škotijoje. Pora išėjo į savaitės trukmės žygį seniausiu ir populiariausiu Škotijoje maršrutu West Highland Way. 150 km ilgio žygis veda per itin vaizdingas šalies vietas – ežerus, upes, kalnų slėnius link aukščiausio Škotijos kalno Ben Neviso. Šią kelionę pora buvo suplanavusi jau anksčiau, bet dėl pandemijos ją teko nukelti.

„Šis maršrutas mus sužavėjo. Jis puikiai pritaikytas žygiams, netrūksta ir laukinės gamtos. Keliauji per gražiausias Škotijos vietas, matai, kaip ganosi avys, ožkos, elniai“, – įspūdžiais dalijasi Eglė.

Akimirkas įamžina piešiniuose

Keliauti mėgstanti pora sunkokai išgyveno karantiną, kai buvo draudžiama palikti gyvenamosios vietos savivaldybę. Tačiau šis laikotarpis tapo puikia proga vystyti kitus hobius. Dalius paniro į fotografiją, o Eglė sumanė išmokti piešti. Šiandien ji iliustruoja svarbiausias kelionių su mylimuoju akimirkas.

„Viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau piešti, buvo noras įamžinti ypatingus, kartu praleistus momentus, – atskleidžia ji. – Dalius mūsų keliones fiksuoja fotoaparatu, tačiau kai kurių akimirkų kamera įamžinti neįmanoma. Tai – momentai, kurie, žiūrint iš šono, galbūt nėra kuo nors ypatingi, tačiau jų metu jautėme tyriausias ir pačias gražiausias emocijas. Tad pradėjau piešti save ir Dalių, kol galiausiai gimė piešinių serija. Piešti dar tik mokausi, bet vis dažniau iliustruoju akimirkas iš mūsų kasdienybės gamtoje ar įspūdį palikusių kelionių.“

Artėjant vasarai, pora ypatingų planų kelionėms neturi. Tačiau Eglės ir Daliaus galvose jau kirba idėjos smagioms savaitgalio išvykoms į gamtą su palapinėmis, dviračiais ar žygiuojant.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių