To prireikė, mat romane aprašomi ne tik pagoniški papročiai, valdovų santykiai, bet ir svarbiausi XIV amžiaus momentai.

„Norėjosi sultingo, gero, tokio „malūkiško“ romano, kuriame būtų ir meilės, ir aistros, ir spalvingų personažų“, – teigia knygos autorius.

Anot E. Malūko, tema apie Vytautą Didįjį yra itin ambicinga, mat rašytojai ilgą laiką bijojo šios temos, o paskutiniai romanai buvo išleisti 1930-aisiais.

Neturėdamas itin daug šaltinių, romano autorius konsultavosi su istorikais, o jau pabaigtą rankraštį dar skaitė keli istorikai, nes leidėja norėjo įsitikinti, kad nebuvo padaryta šiurkščių istorinių klaidų.

Daugiau apie romaną – reportaže.