- Vytautas Markevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
Dabar į miestus atgabenamos kaimiškos Užgavėnės, tačiau tokia erdvė joms – ne pati geriausia vieta, LRT RADIJUI sako Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto, Baltų filologijos katedros profesorius Rimantas Balsys. Profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro teigimu, senovėje kilmingųjų švęstos Užgavėnės turėjo akivaizdžių sąsajų su žymiausiais Europos karnavalais – vakarų Europos tradicijomis paremti pasilinksminimai galėtų vykti ir dabartiniuose miestuose.
– Kokia Užgavėnių kilmė?
– Visos kalendorinės šventės, užfiksuotos etnografiniuose aprašuose XIX–XX a., išsivystė ir buvo paveiktos senųjų ritualų, skirtų ikikrikščioniškojo laikotarpio dievams. Visi žemdirbiški ritualai pamažu neteko savo prasmės ir tapo papročiais.
Apie Užgavėnes kalbėti kebliau, nes apie tai, kaip jas galėjo švęsti valstiečiai, rašytiniuose šaltiniuose duomenų beveik nėra. Kilmingųjų švęstos Užgavėnės turėjo akivaizdžių sąsajų su žymiausiais Europos karnavalais ir tradicijomis, tai liudija XV a. duomenys.
Reikia paminėti vyskupą Beringerį, kuris 1428 m. rašė, kad per vestuves ir Užgavėnes vyksta velnių šokiai. Jų metu garbingi žmonės moterims leisdavo persirengti vyriškais drabužiais, kas buvo Dievo uždrausta.
Raktinis žodis čia – garbingi žmonės. Tai reiškia, kad kalbama apie kilminguosius, kurie sekė vakarų Europos tradicija ir rengė tokius pasilinksminimus. Daugiau informacijos randama XVI–XVIII a. raštijoje. Tai laikotarpis, susijęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmuose vykusiais pasilinksminimais, skirtais būtent Užgavėnių šventei. Tai unikali, bet mažai populiarinta tradicija, iki šiol neatgaivinta. O tai galėtų vykti, miestai turėtų specifinę šventę. Dabar į miestus atgabenamos kaimiškos Užgavėnės. Tačiau įspraustos į miesto erdvę jos jaučiasi kiek nejaukiai, nepatogiai.
– Užgavėnės pradedamos švęsti keletą dienų prieš tikrąją jų dieną. Ar tai nesipriešina su tikrąja prasme?
– Prisiminkime, ar seniai Lietuvoje turime kalendorių, juk jis atsirado su krikščionybe. Valstiečiai, švęsdami bet kokią žemdirbišką šventę, atsižvelgdavo į gamtos ženklus, kurie buvo pagrindas. Kalendorius įtvirtino krikščioniškas šventes, jos tapo pastovios, aiškiai įrėžtos. Kai kurios – kilnojamos, bet vis tiek įrėžtos. Užgavėnes imta švęsti antradienį.
Kaip Užgavėnes šventė mūsų protėviai, kol nebuvo kalendoriaus, galima tik spėlioti ir fantazuoti. Manau, kad jie kreipė dėmesį į gamtos ženklus. Tai buvo susiję su žemdirbiškais rūpesčiais, darbais. Net vėliau, XIX a. Užgavėnių turinys susijęs su tam tikrais žemdirbiškais dalykais.
Kalbant apie dvarų kultūrą, XVI–XVIII a. LDK dvaruose, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek atokesniuose kaimo dvaruose Užgavėnės švęstos ne tik antradienį ir ne tik vieną dieną. Yra sakoma, kad šventė tęsiasi tris dienas iki pat gavėnios pradžios, tad baigdavosi tik Pelenų dieną, paryčiais.
Galime visiškai ramiai ir laisvai elgtis, neapsistoti prie antradienio. Juolab kad tradicija nėra sustabarėjęs sausmedis, kurio negalima pajudinti. Logiška, kad šiandien reikia pritaikyti šventę prie visuomenės poreikių, kad žmonės turėtų laiko ir galėtų sudalyvauti.
– Mūsų kraštas toks nedidelis, bet Užgavėnės skirtinguose regionuose švenčiamos vis kitaip. Kodėl taip yra? Kodėl jos ypatingos Klaipėdos krašte?
– Teisingiau būtų sakyti, kad Užgavėnės turėtų skirtis. Dažnai užmirštame, kad sovietiniu laikotarpiu buvo niveliuota daugybė dalykų, taip pat ir šventės. Po visą Lietuvą buvo išplatintas žemaitiškas Užgavėnių scenarijus. Taip šventė prarado savo regioninį savitumą, pradėta jas rengti pagal vieną kurpalių.
Kalbant apie Klaipėdos kraštą, tarpukariu užfiksuotas unikalus dalykas. Ši šventė vadinta ne Užgavėnėmis, o Šiupinio vakaru. Pagrindinis vakaro akcentas – šiupinio, specifinio patiekalo, ruošimas. Būta ir pasilinksminimo programos su dainomis, šokiais, vaidinimu ir pan. Dar vienas Šiupinio vakaro bruožas – aukų rinkimas arba tam tikrų bilietų pardavimas. Surinktas pelnas būdavo skiriamas labdaringiems tikslams – kultūrai, meno draugijoms remti.
Šiupinio šventė gyvavo tarpukariu ir šiek tiek po karo. Vėliau dėl sovietmečio tradicija nutrūko. Tačiau XXI a. pradžioje Klaipėdos inteligentai ir Mažosios Lietuvos bendrijos šventę vėl ėmė gaivinti. Ji vėl pradėta rengti Klaipėdoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą2
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...