Edukuojamojo meno patirtis
Klaipėdos universitete baigusi režisūros ir renginių organizavimo bakalauro studijas V. Talutytė-Masienė išvyko į Airiją. Manė, kad trumpam, bet liko septyniolikai metų. Ten baigusi taikomojo teatro magistro studijas, didžiąją laiko dalį dirbo Airijos teatruose ir trupėse pagal specialybę – iš pradžių trupėse „Kaleidoskopas“ ir „Cyclone Rep“, o vėliau Korko miesto teatre „The Everyman“.
„Įgijau žinių, kas yra teatro terapija, edukacinis teatras ir bendruomenėms skirtas teatras, tad suvokiu, kad spektaklio, edukacijų nauda yra didžiulė. Ypač vaikams, jaunimui, nes vienas pagrindinių aspektų, kurį teatro pamokos padeda lavinti, – pasitikėjimas savimi. Man smagu suteikti priemonių žmogui, padedančių atrasti save ir jaustis geriausiai, kiek įmanoma tuo metu“, – sako pašnekovė.
Valdonė Talutytė-Masienė. Donato Stankevičiaus nuotr.
Užsienyje V. Talutytė-Masienė režisavo šešis spektaklius – dirbo prie socialinio projekto, kuris įtraukė paauglius ir žmones su negalia. Šie dirbo poromis: vienas mokėsi būti atsakingas už kitą, o kitas išmokdavo pasitikėti. Šiam įdomiam socialiniam eksperimentui naudota vadinamoji „black light theatre“ sistema: juoda dėžė ir fluorascensinės lėlės, objektai. Aktoriai vaidindavo apsirengę visiškai juodai, todėl jų visiškai nesimatydavo. Žiūrovai, žiūrėję spektaklį, tik vėliau sužinodavo, kas jį sukūrė, tad dingdavo išankstinė nuostata, barjeras, kad žmogus su negalia negali būti geriausias.
V. Talutytei-Masienei teko dirbti ir edukacinėje teatro kompanijoje, kuri statė spektaklius mokiniams pagal Williamo Shakespeare’o kūrinius. Juos papildydavo viso spektaklio metu vykstanti diskusija su žiūrovais: aktoriai galėdavo bendrauti su publika, aptarti temas, leisti spėlioti, kas bus toliau, pasirinkti skirtingas pabaigas.
Su šiais pasirodymais pavyko apkeliauti šešiolika pagrindinių teatrų Airijoje, o spektaklius pamatė maždaug 30 tūkst. mokinių. Teatro meną V. Talutytė-Masienė pasitelkė ir lietuvybei skleisti: Airijoje su bendraminčiais įkūrė lietuvišką mokyklėlę ir penkiolika metų sekmadieniais savanoriškai vedė teatro pamokas 4–16 metų lietuvaičiams.
Dominuoja performanso tipo pasirodymai, kuriuose garsas yra kuriamas naudojant visiškai netikėtas priemones.
Jaunimo apsuptyje
V. Talutytė-Masienė džiaugiasi galėdama ir Lietuvoje sujungti dvi ją dominančias sritis: teatrą ir edukaciją. Šiuo metu NKDT ji kuruoja visas teatro edukacines veiklas: dirbtuves, diskusijas, ekskursijas ir spektaklius, skirtus mokykloms, taip pat kuria naujas edukacines programas.
Edukatorė globoja NKDT Jaunimo tarybą, kuri yra patariamasis balsas pasirenkant kūrinius ir pastatymus, skirtus vaikams, paaugliams ir jaunimui. Jaunimo tarybos nariai kviečiami į spektaklių repeticijas, kuriose gali išsakyti savo nuomonę, stebėti procesą. V. Talutytė-Masienė bendrauja su aktoriais, kurie atranda arba pažadina savyje edukatoriaus talentą. Teatre vyksta edukacijos itin gabių vaikų programai, organizuojamai kartu su Kauno inovacijos švietimo centru.
V. Talutytė-Masienė skiria savo gebėjimus užsiėmimams su senjorais, neįgaliais žmonėmis kurti. Šiuo metu didžiausiais entuziastės siekis – sukurti NKDT erdvę, kurioje būtų galima vystyti skirtingas mylinčių teatrą ir kūrybingų žmonių kompetencijas.
Tinkamo rekvizito paieškos
Dar ne visus metus NKDT dirbanti V. Talutytė-Masienė visa širdimi pasinėrė į jau tryliktojo festivalio „Nerk į teatrą“ programos organizavimą. Paklausta, ar yra prietaringa, ji juokiasi, kad 13 jai yra laimingas skaičius, bet, nepaisant magijos, iššūkių nestinga.
„Šiemečiai spektakliai ir edukacinės programos yra garso tema. Specialiąją programą koordinuoja kompozitorius Arturas Bumšteinas. Dominuoja performanso tipo pasirodymai, kuriuose garsas yra kuriamas naudojant visiškai netikėtas priemones. Be abejo, tokie pasirodymai plečia mūsų akiratį ir supratimą, kas yra teatras, garsas, kaip jie susiję ir kaip daro įtaką vienas kitam“, – dėsto V. Talutytė-Masienė ir priduria, kad šiuo metu sprendžia pačius įvairiausius organizacinius klausimus.
„Austrijos menininko Georgo Nussbaumerio pasirodymui ieškome tikrų skirtingo dydžio metalinių varpų, jam taip pat reikės lauko riedulių, krūmų vytelių ir net nebenaudojamos violončelės. Menininkas dirbs ir suteiks galimybę teatro entuziastams vaidinti profesionaliame festivalio pasirodyme, kurį surengs kartu su dirbtuvių dalyviais“, – sakė pašnekovė.
V. Talutytė-Masienė pasidalijo kilusiu nerimu, kad teks atsisakyti pasirodymo su lankininku, nes šiam performansui reikalingas profesionalus lankininkas ir itin aukštus saugumo reikalavimus atitinkanti erdvė – 25 m atstumas iki taikinio, mat strėlė lekia 60 km/val. greičiu. „Performansas atkartoja šv. Sebastiano atvaizdus ant žmogaus liemenį primenančio violončelės korpuso. Sulauksime ir trupės iš Vokietijos „Maulwerker“, kuri atveža nemokamą performansą, spektaklį ir dirbtuves. Jų pasirodymas „Skambantis vanduo“, skirtas praeiviams prie teatro, atidarys mūsų festivalį", – pasakojo viena festivalio organizatorių.
Specialių pasirodymų rengia ir lietuvių menininkai: Arturas Bumšteinas pristatys garso spektaklį „Trečiasis tūkstantmetis“, duetas „Eye Gymnactics“ ruošia specialų pasirodymą, Simonas Nekrošius pristatys keistų, nematytų instrumentų šou, o Kamilės Dambrauskaitės ir Sholto Dobie duetas atveš improvizuotų vargonų pasirodymą.
„Visi pasirodymai tinka plataus amžiaus diapazono žiūrovams, tad kviečiame pasimėgauti garso teatru, garsiniais pasirodymais ir palepinti savo vaizduotę. Pasirinkimas – didžiulis – planuojama maždaug 40 edukacinių dirbtuvių, skirtų kūdikiams, vaikams, jaunimui, suaugusiesiems ir senjorams. Lauksime individualių dalyvių, grupių, moksleivių klasių ir šeimų, nes bus labai įdomu, nepatirta ir smagu“, – intrigavo V. Talutytė-Masienė.
Naujausi komentarai