Festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ – ne tik šiuolaikinis menas ir džiazo garsai

  • Teksto dydis:

Muzika nėra tik garsas ar penklinėje užrašytos natos. Tai milžiniškas ir daugiasluoksnis klodas, kuriame persipina ne tik skirtingos meno formos, bet ir sociopolitiniai bei ekonominiai procesai ar asmeninės žmonių patirtys.

Atverti muzikos daugialypiškumą ir pažvelgti į garsą iš skirtingų rakursų ryžtasi festivalis „Vilnius Mama Jazz“, kuris lankytojams šalia solidžios koncertinės programos pristato nemažiau intriguojantį ir nemokamą meninį-pažintinį turą, kuriame ne tik muzikos istorijos paskaitos, bet ir tarpdisciplininis šiuolaikinis menas.

Festivalio namais tapęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras užbarikaduotas pastoliais, o viduje aidi ne sodrūs aktorių balsai, bet grąžtų, plaktukų ir kitų statybinių įnagių fugos. Rekonstrukcijos darbai privertė „Vilnius Mama Jazz“ festivalį ieškoti naujų namų. 18-ąją kartą sostinėje vyksiantis festivalis lankytojus kvies į Šiuolaikinio meno centrą (Vokiečių g. 2). Pasirinkta nauja erdvė – tai nauji iššūkiai organizatoriams ir naujos patirtys nuolatiniams festivalio lankytojams.

Festivalio metu lankytojai turės galimybę aplankyti Šiuolaikinio meno centre veikiančią parodą –– „JCDecaux premija: Ne dėl to, kad kas prašė“. Šios parodos tikslas – skatinti visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu Lietuvoje ir supažindinti ją su jaunaisiais kūrėjais bei kviesti nebijoti stoti tete-a-tete su jaunajai kartai aktualiais klausimais, kurie tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tolimi ar svetimi, bet iš tiesų tai yra naujas formas įgavusios tūkstantmečius žmoniją kamuojančios egzistencinės dilemos. 

Šioje parodoje eksponuojami Agnės Jokšės, Mildos Januševičiūtės ir Mišos Skalskio, Nacie Naive (Emilė Skolevičiūtė), Arvydo Umbraso ir Gabrielės Vetkinaitės darbai. Jaunieji menininkai pristato itin konceptualius ir tarpdiscipliniškumu pasižyminčius darbus. Dalyje jų garsas taip pat tampa integralia ir labai svarbia kūrinio dalimi.

„Būtent todėl šioje parodoje norime išryškinti neapibrėžtumą ir jo svarbą. Kūriniai, kuriuos eksponuojame, ištikimi savo asmeniškoms, daugiaprasmėms ar net skaudžioms ištakoms. Jie nenori būti sukonkretinti ar pakinkyti istorijai, net jei suvokia, kad to neišvengs“, – teigia parodos kuratoriai Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius.

Taip pat, bendradarbiaujant su galerija „Meno niša“ bei tarptautine šiuolaikinio meno muge „ArtVilnius“ specialiai festivalio lankytojams lapkričio 13-ąją bus pristatyta jaunosios kartos skulptoriaus Mato Janušonio paroda „Aidas“. Šio menininko darbą prieš metus taipogi buvo galima išvysti parodoje „JCDecaux“ premijai laimėti. Joje M. Janušonio garso instaliacija „Vartai“ pelnė publikos simpatijų prizą.

Matas Janušonis – Vilniaus dailės akademijos magistrantas. Jo darbai buvo pristatyti meno mugėse „ArtVilnius“, „Positions Berlin“, „viennacontemporary“, YIA Briuselyje ir Paryžiuje. Jaunojo menininko kūriniai yra „Lewben art foundation“ ir Krokuvos šiuolaikinio meno muziejaus MOCAK kolekcijose.

M. Janušonis kūryboje analizuoja plokštumos ir erdvinio kūno santykį. Dažnai jo kūriniai yra readymade, buitinių, techninių ir/ar archetipinių daiktų permąstymai. Tai transformacijos, kuomet fizinė daikto išvaizda keičiama suplokštinant ar priešingai – suteikiant erdviškumo. Formos ar mastelio perkonstravimas jo kūryboje svarbus elementas, kuris keičia kūrinio prasmes, prideda arba atima tam tikrus idėjinius krūvius. Šioms temoms analizuoti menininkas kaip medžiagą dažnai renkasi metalą, vinilines plokšteles, kuria kinetines skulptūras, naudoja garsą, ieškodamas, kaip jis gali paveikti formą. Objektas „Aidas“ sukurtas taip, kad gali atsispindėti nuo jį supančių daiktų, architektūros ir įgauti jų formą. Garso banga atsimušdama nuo sienų, grindų, laiptų įgyja aplinkai būdingą charakteristiką ar formą. Kūrinys „Aidas“ yra ir įrankis, galintis atkartoti siluetus, bet kartu ir amorfinė, juodo pavidalo garso banga.

Festivalio organizatoriai taip pat maloniai nustebins kino bei muzikos istorijos mėgėjus – ŠMC Kino salėje bus rodomas dokumentinis filmas apie legendinį saksofonininką John‘ą Coltrane‘ą – „Chasing Trane: The John Coltrane Documentary“. Tai naujas puslapis „Vilnius Mama Jazz“ istorijoje. Iki šiol kinas festivalyje buvo pasirodęs tik nebyliųjų filmų garsinimo gyva muzika seansuose arba scenos vizualizacijose.

2016 m. pristatyta režisieriaus Johno Scheinfeldo juosta detaliai pasineria į saksofono genijaus gyvenimą. Genijaus, tapusio įkvėpimu tūkstančiams muzikantų visame pasaulyje, ir kardinaliai pakeitusiu džiazo istoriją. Pradėjęs nuo hard bopo, J. Coltrane‘as žengė per skirtingus džiazo stilius. Modalinio, avangardinio bei laisvojo džiazo raida neįsivaizduojama be šio vaikino iš Šiaurės Karolinos.   

J. Coltrane‘o kūrybinis kelias – tai ne tik išskirtinio saksofono skambesio paieškos ar savitos kūrinių struktūros, bet ir dvasinis asmenybės tobulėjimas. Šio muzikanto gyvenime tikėjimas ir religija buvo itin svarbūs jo kasdienio gyvenimo elementai. J. Coltrane‘as savo kūriniais tarsi žengė Dievop, atrasdamas gilesnes muzikoje slypinčias prasmes. Neatsitiktinai vėlesniesiems jo įrašams buvo lipdoma spiritual jazz etiketė.

Apie sudėtingus gyvenimo vingius, dvasines metamorfozes, šeimą ir muziką pasakojantis filmas leis arčiau pažinti John‘o Coltrane‘o asmenybę. Kino juostoje prisiminimais dalinasi John‘o sūnus Ravi Coltrane‘as, saksofoninkas Sonny Rollinsas, kontrabosininkas Reggie Workmanas, gitaristas Carlosas Santana ir daugybė kitų asmenybių prisimenančių legendinį saksofonininką. Taigi, nesiskubinkite namo iškart po „Django Bates’ Belovèd“ atidarymo koncerto, bet užsukite į ŠMC Kino salę.

Lapkričio 14-ąją „Vilnius Mama Jazz“ smalsiuosius festivalio lankytojus ragina nepraleisti progos apsilankyti ŠMS skaitykloje rengiamoje konferencijoje, kurioje džiazo saitai sujungs Egiptą, Estiją ir Lietuvą.

Konferencijoje XX a. džiazo patirtis Egipte bei arabų pasaulyje pristatys „Cairo Jazz Festival“ organizatorius Amr Salah Abdelaziz Bayoumi; įsliūkinti į kaimyno daržą kvies Taline rengiamo „Jazz Kaar“ festivalio direktorė Anne Erm, kuri rengiasi pasidalinti savąja patirtimi organizuojant ir plėtojant vieną didžiausių Estijos džiazo festivalių; o apie mažąsias ir didžiąsias Lietuvos džiazo scenas kalbės Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius.

Po konferencijos lankytojai kviečiami užsukti į premjerą. ŠMC skaitykloje vyks Lietuvos džiazą reprezentuojančios kompiliacijos „Jazz from Lithuania 2019“ perklausa.

Lietuvos džiazo federacijos pastangomis kasmet nuo 2010 m. leidžiamas rinkinys – tai geriausius, įdomiausius ir profesionaliausius mūsų šalies džiazo kūrėjus reprezentuojantis leidinys, einąs šio žanro ambasadoriaus pareigas už Lietuvos ribų. Nuolat keliaujanti po įvairiausias muzikos parodas bei festivalius visame pasaulyje, ši kompiliacija tampa raktu į Lietuvos džiazą užsienio koncertų organizatoriams, prodiuseriams ar tiesiog smalsiems klausytojams. Kas šįmet atstovaus Lietuvai „Jazz from Lithuania 2019“ rinkinyje? Pirmieji tai sužinos apsilankę perklausoje.

„Galbūt jau šį pavasarį ant Nemuno kranto džiazo garsais nugriaudės amerikiečių dainininko ir trimitininko Louiso Armstrongo vardu pavadinta nauja Vilkijos lauko estrada“, – skambiai prieš kelias savaites rašė Lietuvos spauda. Būtent L. Armstrongo sąsajos tapo įkvėpimu baigiamajam meninės-pažintinės „Vilnius Mama Jazz“ festivalio programos akordui – diskusijai „Kas papasakojo Louisui Armstrongui apie Vilkiją? Litvakai džiazo kultūroje“.

Kas iš tiesų sieja trimito legendą ir netoli Kauno esantį Vilkijos miestelį? Atsakymas – Leibos ir Tilės Kanovskių šeima,  1885-aisiais iš Vilkijos emigravusi į Jungtines Amerikos Valstijas. Būtent išeivių iš Lietuvos šeimoje glausdavosi mažasis Louisas, kurį, tikėtina slampinėjanti sąvartyne, pastebėjo Karnovskių šeimos vyrai, kurie vertėsi antrinių žaliavų rinkimu ir perdirbimu. 

Būsimos trimito žvaigždės gyvenimas nebuvo lengvas. Tėvas šeimą paliko vos gimus Louisui, mamai teko verstis prostitucija, o jis tiesiog šlaistėsi prastos reputacijos rajono gatvėmis. Bet susidūrimas su Karnovskiais pakoregavo jo gyvenimą. 

Karnovskiai apgyvendino septynmetį pas save, maitino. Jam, kaip ir kitoms šeimos atžaloms, teko dirbti nemalonius darbus: kartu su globėjų sūnumis Morrisu ir Alexu rinko šiukšles, butelius, skardines, krovė anglį ir ją pardavinėjo. Pas Karnovskius uždirbtais pinigais mažasis Louisas padėdavo savo mamai ir sesei, o kiek vėliau įsigijo kornetą.

Neabejotina, kad Louiso gyvenimas, be pažinties su šeima iš Vilkijos, būtų buvęs kitoks. Kas žino, jei ne Karnovskiai, galbūt, Louisas tebūtų mažai kam žinomas vietinės reikšmės gatvės muzikantas. Pats maestro prisiminimuose itin šiltai prisimena savo globėjus ir, kaip pagarbos jiems ženklą, visą gyvenimą nešiojo grandinėlę su Dovydo žvaigžde.

„Vilnius Mama Jazz“ organizuojamoje diskusijoje bus aptariamas ne tik L. Armstrongo atvejis. Litvakiškoji džiazo istorija ypatingai spalvinga ir įdomi. Sąsajų su Lietuva turįs džiazo klasiką tapusių kompozicijų autorius ir pianistas Georg‘as Gershwinas bei legendinis klarnetininkas Benny Goodmanas. Abiejų jų motinos buvo kilusios iš Lietuvos – G. Gershwino iš Vilniaus, o B. Goodmano – iš Kauno.

Diskusijoje dalyvaus: menotyrininkas Saulius Pilinkus, sumanymo Vilkijos estradai suteikti L. Armstrongo vardą iniciatorius, žurnalistas bei kraštotyrininkas iš Plungės Eugenijus Bunka, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė bei perkusininkas ir festivalių organizatorius Arkadijus Gotesmanas. Nepasiklysti litvakiškosios istorijos vingiuose padės diskusijos moderatorius filosofas Viktoras Bachmetjevas.

Lapkričio 13-17 d. vyksiantis „Vilnius Mama Jazz“ festivalis kviečia pasisemti ne tik garsų, bet ir žinių!

Visų renginių lankymas nemokamas. 

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių