Frankfurto knygų mugėje prisistatys Lietuvos knygų kūrėjos

  • Teksto dydis:

Pasaulį į priekį varo idėjos – teigia spalio 16 dieną prasidedančios svarbiausios pasaulyje Frankfurto knygų mugės organizatoriai ir kviečia iš visų žemynų susirenkančius literatūros ir leidybos specialistus, rašytojus, iliustruotojus, dizainerius ir knygų gerbėjus dalytis ir semtis šių idėjų tūkstančiuose renginių.

Lietuvos kultūros institutas Frankfurto knygų mugėje kartu su partneriais pristato kūrėjas – iliustruotoją Rasą Jančiauskaitę ir rašytoją Jurgą Vilę, kurios savo idėjomis dalysis specialioje vaikų ir paauglių medijų programoje „Frankfurt Kids“.

„Frankfurto knygų mugė, kurioje atskleidžiamos karščiausios literatūros tendencijos, pristatomi pasaulinių bestselerių autoriai ir į dienos šviesą iškeliamos naujausios technologijos, tampa tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centru. Šiais metais jame bus ryškiau nei visada matoma ir Lietuva, kurios autoriai kartu su užsienio specialistais pristatys išskirtinius projektus“, – pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Spalio 18 diena Frankfurto knygų mugėje Lietuvai bus itin svarbi – iliustruotoja Rasa Jančiauskaitė, Bolonijos vaikų knygų mugės vadovė Elena Pasoli ir Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė tarptautinei profesionalų publikai pristatys Bolonijos vaikų knygų mugės 2020-ųjų vizualinį identitetą. Tai yra pirmas kartas, kai tokiai svarbiai kūrybinei užduočiai yra pakviesta Lietuvos menininkė – R. Jančiauskaitę Bolonijos vaikų knygų mugės organizatoriai pastebėjo jų organizuojamoje konkursinėje pasaulio iliustruotojų parodoje.

Į knygų pasaulį sėkmingai žengianti R. Jančiauskaitė Frankfurte taip pat pristatys ir naujausią savo knygą „Powiedz to w mig“ (Pasakyk ženklų kalba) neprigirdintiesiems ir kurtiesiems vaikams. Vienos geriausių Lenkijos leidyklų „Dwie Siostry“ išleista knyga pasakoja tikras šešių klausos negalią patiriančių žmonių istorijas, kurias autorė papildė išraiškingomis ir humoro nestokojančiomis iliustracijomis.

„Šios knygos išleidimas sutapo su Frankfurto knygų muge, kurioje vyks renginys, skirtas knygoms, nagrinėjančioms netradicines temas apie gyvenimą su išskirtinumu. Knygos „Powiedz to w mig“ atveju – apie pozityvius kurčiųjų vaikų gyvenimo aspektus. Man svarbu, kad mano knyga tokia nišine tema būtų pamatyta ir išgirsta plačios auditorijos. Kiekvienai knygai reikia pagalbos pradedant savo kelią pas skaitytojus, o tokioms knygoms, manau, pagalba yra ypatingai svarbi, tad džiaugiuosi, kad knygos išleidimą lydi jos temą atliepiantys renginiai Frankfurto knygų mugėje ir netrukus – Krokuvoje vyksiančiame Konrado festivalyje“, – mintimis apie knygos pristatymą mugėje dalijasi R. Jančiauskaitė.

Prancūzijoje sėkmingai sutikta ir netrukus pasirodysianti anglų, italų, latvių, lenkų, rumunų ir vokiečių kalbomis Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinė novelė „Sibiro haiku“ tapo pagrindu diskusijai „Lietuvos grafinės novelės: „Sibiro haiku“. Rašytoja J. Vilė džiaugiasi galimybe tremties istoriją pasakojančią knygą pristatyti Frankfurte: „Literatūros pasaulyje aš naujokė, nors rašyti pradėjau dar vaikystėje. Frankfurto knygų mugė man ilgai buvo vienintelė knygų mugė užsienyje, kurią žinojau. Paslaptinga, nepasiekiama. Ir štai dabar pati pristatysiu ten savo knygą. Kaip tikra rašytoja. Jaučiuosi sujaudinta ir pagerbta“.

Spalio 19 dieną iliustruotoja R. Jančiauskaitė ir rašytoja J. Vilė ves kūrybines dirbtuves.

Lietuvos menininkų sukurtos knygos bus eksponuojamos net keliose mugės parodose. Monikos Vaicenavičienės knyga „Vad är en flod?“ („Kas yra upė?“) puikuosis kuruojamoje parodoje „100 Outstanding Picturebooks“ (100 išskirtinių knygų), kuriai atrinktos geriausios 2018-ųjų knygos vaikams. Ši dailininkės knyga jau išversta į 12 pasaulio kalbų. Naujosios M. Vaicenavičienės ir britų rašytojo Nealo Hoskinso knygos projektas „My Software Heart“ buvo įvertintas konkurse ir įtrauktas į specialią leidinių ekspoziciją „Unpublished Picturebooks Showcase“ (Neišleistų paveikslėlių knygų vitrina). Trečiojoje knygų ekspozicijoje „Walkable Catalogue“ (Įžengiamas katalogas), mugės lankytojai galės apžiūrėti Kęstučio Kasparavičiaus, Linos Dūdaitės, Aušros Kiudulaitės, M. Vaicenavičienės ir kitų Lietuvos autorių sukurtas knygas.

Su naujausiais Lietuvos kultūros instituto vykdomos Vertimų skatinimo programos lėšomis finansuotais leidiniais užsienio leidėjai galės susipažinti apsilankę Lietuvos leidėjų asociacijos įrengtame stende.

Lietuvos rašytojų ir iliustruotojų vardus Frankfurto knygų mugėje bus galima išvysti ir užsienio leidėjų kataloguose bei stenduose: leidykla „Mitteldeutscher Verlag“ pristatys dar spaustuvės dažais kvepiantį Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“ („Die Chroniken des Südviertels“), kuris Vokietijos skaitytojų nebūtų pasiekęs be vertėjo Markuso Rodunerio pastangų ir Instituto suteikto finansavimo jo vertimui; legendinė prancūzų leidykla „Gallimard jeunesse“ – Elenos Selenos pop-up knygas, galingos leidyklos „Pinguin Random House“ stende bus galima pamatyti Rūtos Šepetys knygų, o britų leidyklos „Oneworld“ stende – Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“.

Šį rudenį Lietuvos kultūros institutas Lietuvos autorius pristatys ne tik Frankfurto knygų mugėje, bet ir kituose Europos literatūros renginiuose. Spalį Šveicarijos festivalyje „Zuerich Liest“ (Ciurichas skaito) vyks R. Kmitos romano skaitymai; dviejuose Vokietijos miestuose –Berlyne ir Leipcige – Instituto finansuoto Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo pokalbių knygos „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ („Ein Jahrhundertleben in Litauen“, vert. Claudia Sinnig, leid. „Wallstein“) vertimo pristatymas ir pokalbis su I. Veisaite; Krokuvos knygų mugėje ir jos metu vykstančiame Konrado festivalyje – bus pristatyta jau minėtoji R. Jančiauskaitės knyga „Powiedz to w mig“. Lapkritį J. Vilės ir L. Itagaki komiksų knygos „Sibiro haiku“ pristatymas įvyks Paryžiaus vaikų ir jaunimo knygų mugėje, o Italijoje planuojamas šios knygos itališko leidimo pristatymo turas. „Sutapo, kad visos šios knygos liudija žmogaus gebėjimą išgyventi sudėtingomis sąlygomis ir suteikia galimybę kalbėti apie žmogiškumo svarbą šiandien vykstančių politinių ir klimato krizių kontekste. Džiaugiamės, kad Lietuvos kultūros institutas, prisidėdamas prie Lietuvos literatūros išleidimo užsienyje, padeda vystyti humanistinį dialogą“, – apie artimiausias Lietuvos literatūros keliones Europoje kalba A. Žilinskienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių