Reklamos agentūros dizaino kūrybos vadovo M. Poškaus sumanymas supažindinti vaikus su įvairiausiomis emocijomis praėjusį savaitgalį buvo įvertintas. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus surengtuose geriausios praėjusių metų knygos vaikams ir paaugliams apdovanojimuose Mariaus parašyta ir iliustruota knyga „Ką aš jaučiu“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, buvo pripažinta geriausia 2020 metų pažintine knyga.

„Jausmas tikrai buvo malonus“, – paprastai apie įvertinimą kalba apdovanojimą laimėjusios knygos autorius. Knygų rašymas ir iliustravimas nėra svarbiausias jo užsiėmimas, tačiau piešti Mariui patinka, štai kodėl po darbo jis piešimui skiria laiko. „Rašymas man nėra tokia natūrali veikla, jis niekaip nėra susijęs su mano darbu ar išsilavinimu, tačiau, kai įsivaizduoju, kad šneku su vaiku akis į akį, pavyksta ir sakinius sudėlioti“, – sako ir priduria laisvalaikiu mėgstantis jodinėti, važinėti motociklu ar surengti žygį į keistas ir atokias vietas. „Vargu ar tai kaip nors susiję su rašymu“, – šypsosi.

Greičiausiai – susiję, juk visos mūsų patirtys atkeliauja iš realaus gyvenimo. „Norėčiau, kad mano sūnus sugebėtų jausmus pažinti anksčiau, nei tai padariau aš. Mano gyvenime jie buvo, o ir šiandien dar yra šešėlyje“, – atvirai prisipažįsta paklaustas, kodėl toks jausmų žinynas išvis radosi jo kūrybos biografijoje.

Iš savo vaikystės Marius labiausiai prisimena nuolat slopinamą pyktį: „Geri berniukai juk nepyksta, tiesa? Bet ir geri berniukai kartais gali pasielgti blogai, tik dėl to jie blogais netampa. Tai sužinojau gerokai vėliau.“

Jausmų žinyną Marius skiria 5–8 metų vaikams. Rašydamas knygą jis rėmėsi savo patirtimi, konsultavosi su žinoma vaikų psichologe Aušra Kuriene. Nors „Ką aš jaučiu“ dažnai priskiriama knygoms apie emocinį intelektą, autorius sako, kad pastebėti, kaip jautiesi, įvardyti savo jausmus, visų pirma, yra įgūdžiai. Tik vaikams dažnai trūksta paaiškinimo, ką su tais jausmais daryti.

Kiekvienas personažas „Ką aš jaučiu“ knygoje taikliai atitinka jausmą. Tarsi šmaikštaudamas, knygos autorius piešia ne tik malonius, bet ir nemalonius jausmus ir savo knygelę padalija į dvi dalis. Vienoje atsiduria raudonosios, ne tokios malonios emocijos, kitoje – draugiškesnės ir malonesnės, žaliosios. „Į kiekvieną spalvą sudėjau tam tikrą informaciją, – sako Marius. – Tačiau noriu pasakyti, kad spalvos kartais susilieja – raudona gali būti ir meilė, ir pyktis. Baimė tuo pačiu metu gali būti ir labai naudinga, nuo bėdos apsauganti emocija, ir slegiantis liūdesys. Jausmai tiesiog yra, tik ne visus vienodai pažįstame, svarbu mokytis suprasti, kokios emocijos tam tikrose gyvenimo situacijose yra adekvačios, o kokios ne. Verkti ar būti silpnam nėra savaime gerai ar blogai. Jausmus verta atskirti nuo veiksmų. Jei liūdna, nebūtinai privalau verkti, o kai pikta – muštis. Suprasti, ką jauti, ir imtis veiksmų yra du skirtingi dalykai. Tai vaikams ir bandau pasakyti savo knygoje.“