- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai
-
Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai
-
Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai
-
Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai
-
Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai
-
Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai
-
Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai
-
Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai
-
Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai
Kitą trečiadienį atidaromai Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinei parodai „Kijevo Rusia. Pradžia“ iš Ukrainos atgabenti eksponatai, kurių vertė – daugiau kaip 10 mln. eurų.
Kaip antradienį pranešė muziejus, parodoje lankytojai išvys aukso ir sidabro dirbinius, Kijevo Rusios elitui priklausiusius papuošalus, pirklių paslėptus bei kapų plėšikų ar karo grobiu tapusius lobius. Juos papildys vikingų ginklai bei su kasdienybe, amatais ir prekyba susiję daiktai, tų laikų prekyboje buvusios monetos, eksponatai, menantys Kijevo Rusios krikšto laikus.
„Lietuvoje tokios svarbos eksponatai tokia apimtimi bus eksponuojami pirmą kartą“, – sakė Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Anot jos, tai tik dalelė Ukrainos muziejų aukso fondo.
„Šie eksponatai reprezentuos prabanga alsavusios Kijevo Rusios paveldą ir leis pristatyti beveik tris šimtus metų apimančią šios ankstyvųjų viduramžių valstybės kūrimosi ir klestėjimo istoriją“, – pranešime spaudai sakė R. Kačkutė.
Šiai parodai iš Ukrainos muziejų atgabenama daugiau kaip 300 eksponatų, kurių bendra vertė viršija 10 mln. eurų.
Iš viso parodoje lankytojai išvys daugiau nei 700 eksponatų.
Pasak pranešimo, parodoje bus eksponuojama netoli Sachnivkos kaimo Čerkasų srityje dar 1900 metais rasto papuošalų lobio dalis. Lobį sudarė auksinės ir sidabrinės apyrankės, įvairūs auksiniai kaklo papuošalai, keliolika trikarolių auksinių antsmilkinių.
„Šį lobį sudarančių papuošalų ištaigingumas ir brangumas neleidžia abejoti, jog tai kunigaikščiui arba artimiausiai jo aplinkai priklausę dirbiniai. Paprastiems žmonėms tai niekaip nebūtų buvę įkandama. Manoma, kad tai karo grobis, kuomet pietinės Kijevo Rusios žemių kunigaikščiai, suvieniję karines pajėgas su poloviečiais, 1203 metais nusiaubė Kijevą“, – teigė archeologė, parodos kuratorė Eglė Zaveckienė.
Parodai atgabentas ir vėrinys su keturiais medalionais, vaizduojančiais Išganytoją, šv. Joną Krikštytoją, Dievo Motiną ir arkangelą Mykolą, taip pat auksinė emaliuota diadema su Aleksandro Makedoniečio atvaizdu. Pastarojo eksponato vertė siekia milijoną eurų.
Atskirą eksponatų grupę sudaro vikingų naudoti daiktai ir ginklai. Parodoje bus eksponuojamas Kijeve rastas X amžiaus kalavijas su išpuošta rankena. Kai kurios rankenos dalys inkrustuotos skandinavišku stiliumi vario ir sidabro viela, o pati rankena papuošta ornamentuota sidabro plokštele, kurią pagamino madjarai – dabartinių vengrų protėviai.
Anot pranešimo, parodoje lankytojai taip pat išvys skandinaviškoje Truso gyvenvietėje rastą pakabutį. Jame vaizduojama skandinavė moteris, kurios apranga ir šukuosenos stilius atskleidžia VII–XI amžiaus madas.
Parodoje bus eksponuojama ir Kijeve pastatytos mūrinės cerkvės rasta plyta su Kijevo didžiojo kunigaikščio Vladimiro asmeniniu ženklu Tridančiu.
„Pačią cerkvę XIII amžiaus viduryje sugriovė mongolai totoriai ir ji nebuvo atstatyta, o iki šiol rasta vos daugiau nei dešimt įvairaus dydžio tokių plytų fragmentų“, – sakė R. Kačkutė.
Parodos koordinatorės Simonos Širvydaitės-Šliupienės teigimu, gabenant visus šiuos eksponatus pasitelkta ir Lietuvos šaulių sąjunga.
„Komunikacija su institucijomis Ukrainoje taip pat strigo, koją kišo elektros ribojimai Kyjive. Tik likus 24 dienoms iki parodos atidarymo gavome patvirtinimą, kad visos Ukrainos įstaigos turi leidimus išvežti šiuos eksponatus“, – teigė koordinatorė.
Per praėjusią savaitę muziejų pasiekė ir kiti eksponatai iš įvairių Europos muziejų. Eksponatai skolinti iš Nacionalinio Ukrainos istorijos muziejaus, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos instituto, Lvivo istorijos muziejaus, Zaporižios srities kraštotyros muziejaus.
Taip pat – iš Elbingo archeologijos ir istorijos muziejaus, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus, Oslo universiteto Kultūros istorijos muziejaus, Talino universiteto, Saremos muziejaus, Gotlando muziejaus. Parodą taip pat papildys medžiaga iš Lietuvos muziejų: Lietuvos banko Pinigų muziejaus, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, Trakų istorijos muziejaus.
Tarptautinė paroda Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Istorijų namuose bus atidaryta rugsėjo 18 dieną ir veiks iki 2025 metų kovo 30 dienos. Ją globoja prezidentas Gitanas Nausėda.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujajame Vilniaus senojo teatro sezone – daugiakalbiai spektakliai, žanrų įvairovė
Naujajame Vilniaus senojo teatro sezone daugės lietuvių ir kitų kalbų, atsiras operos ir šokio spektaklių. ...
-
Septintasis festivalis „Camino de Fluxus“: nuo Parodos gatvės Kaune iki Atlanto gelmių4
Nuo ką tik gimusio Jurgio klyksmo pro Parodos g. 1 namų langus, pirmųjų FLUXUS manifesto žodžių iki į Atlanto vandenyno gelmes nugrimzdusių Jurgio pelenų – rugsėjo 18–21 dienomis Kauno menininkų namų (KMN) organizuojamas artisti&scaron...
-
Mirė žymus libaniečių rašytojas E. Khoury, jam buvo 76-eri1
Sekmadienį Beirute mirė žymus Libano rašytojas ir dėstytojas Eliasas Khoury, garsėjęs kaip palestiniečių teisių gynėjas, pranešė Libano žiniasklaida. Jam buvo 76-eri. ...
-
Nacionalinio muziejaus vadovė: Europos meno institucijos domisi K. Varnelio eksponavimu
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė sako, kad pristačius lietuvių išeivijos kūrėjo Kazio Varnelio kūrybą Pompidou centre Paryžiuje, kiti Europos muziejai domisi galimybėmis eksponuoti šio menininko darbus. ...
-
Seime – aistros dėl balandžio 15 d.: siūlo minėti ne Kultūros, o Pasaulinę meno dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias balandžio 15-ąją minėti Pasaulinę meno dieną. ...
-
Sostinėje – tarptautinis romų kultūros festivalis9
Vilniuje sekmadienį vyksta tarptautinis romų kultūros festivalis „Gypsy fest“. ...
-
Pompidou direktorius mato Rytų grėsmę, tačiau pažymi istorinį Rusijos ir Ukrainos artumą
Pompidou meno ir kultūros centro direktorius Xavieras Rey (Ksavjeras Rė) sako, kad prancūzų jausmai Rusijai negali būti tokie patys kaip su ja besiribojančių valstybių, tačiau visai Europai kylanti grėsme yra „giliai įsisąmoninta“. ...
-
Poeto S. Dacho atminimui – giesmių vakaras
Vokiečių rašytojo Simono Dacho namuose šeštadienio vakarą skambėjo poeto giesmės lietuvių ir vokiečių kalbomis. Toks S. Dacho atminimo puoselėjimui skirtas renginys – pirmas. Pasitinkant jubiliejinius 420-uosius S. Dacho met...
-
Suskambusiame Kadagių slėnyje klausytojų neišgąsdino nei griaustinis, nei liūtis2
Gražiausiu Lietuvoje tituluotas Kadagių slėnio pažintinis takas visais metų laikais traukia žmones. Šeštadienį lankytojų čia buvo dar daugiau, nes vyko teatralizuotas muzikinis renginys „Skambantis Kadagių slėnis“. ...
-
„Čia esate namuose“: dviejų parodų pristatymu Pompidou atidarytas Lietuvos sezonas2
Dviejų kartu su Lietuvos muziejais parengtų parodų pristatymu penktadienio vakarą Pompidou meno ir kultūros centre Paryžiuje atidarytas sezonas Prancūzijoje. ...