Ši pergalė yra unikali, nes taip Lietuva atsidūrė prie šalių-pionierių, kurios pirmosios pripažino lygias vyrų ir moterų teises – Prancūzija teisę balsuoti moterims suteikė tik po Antrojo pasaulinio karo, o Šveicarijoje to teko laukti net iki 1971 metų. Pirmoji įteisinusi moterų balsavimo teisę buvo Naujoji Zelandija – tai šalyje įteisinta buvo 1893 m. Pašto ženklo vertė – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vienetų.

Nors kartu su vyrais prisidėti prie valstybės valdymo Lietuvos moterys gali jau šimtmetį, kelias iki šios pergalės nebuvo lengvas. Pirmasis organizuotas moterų, kovojančių už lygias teises bei galimybę balsuoti (sufražisčių), judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 m., kai Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti – kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Tik po 13 metų – 1918 m. lapkričio 2 d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

Už moterų teises Lietuvoje kovojo ir iš istorijos žinomos moterys – rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja Ona Mašiotienė ir knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja, pirmoji moteris masonė Lietuvoje Felicija Bortkevičienė.

Šiai progai paminėti skirtą pašto ženklą sukūrė dailininkas Justinas Dadonas. Kartu su pašto mokos ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti proginiu pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte.