„Vandenų keliais“ – ilgiausias žygis baidarėmis Lietuvos teritorijoje. Trys drąsūs, atkaklūs ir entuziazmo kupini jauni žmonės yra pasiryžę įveikti daugiau kaip 700 kilometrų Lietuvos upėmis ir ežerais. Žygis prasidėjo pirmąją vasaros dieną Kriaunos upelyje, netoli Latvijos sienos. Šiuo metu jau perplauktas Sartų ežeras, Antalieptės marios, nedidelė atkarpa Šventosios upe irtasi prieš srovę.

Įveiktos (iš pirmo žvilgsnio neįveikiamos) Minčios ir Bukos upės, tekančios tikrų tikriausia lietuviška sengire. Žeimenos upe buvo pasiekta Neris, o šį šeštadienį, penkioliktąją žygio dieną, planuojama pasiekti Kauną. Tolimesnis maršrutas – žemyn upe, upių tėvu Nemunu. Žygio dalyviai praplaukė jau daugiau nei pusę distancijos – įveikti 435 kilometrai.

Neries kontrastai

Dešimtąją žygio „Vandenų keliais“ dieną žygeiviai pasiekė Neries upę. Tik įplaukę į Nerį žygio dalyviai pastebėjo ryškų Žeimenos ir Neries vandens spalvos skirtumą. Kaip žinoma, Žeimena laikoma viena švariausių Lietuvos upių, o tuo tarpu Neries vandens užterštumas pastebimas net plika akimi.

Žygio dalyviai grožėjosi Vilniaus miesto panorama iš neįprastos perspektyvos. Senoji Vilniaus miesto architektūra, stūksantis Gedimino pilies kalnas bei naujųjų laikų paminklai – dangoraižiai, žvelgiant iš upės lygio, atrodė didingi. Deja, praplaukus Gariūnų tiltą, žygeiviai nuščiuvo nuo nepakeliamo Neries vandens kvapo. Jaustas toks, tarsi tiesiai į upę būtų leidžiamas didelis kiekis srutų. Stebėtina, kaip kai kurie miestiečiai į tai nekreipia dėmesio ir ramiai žvejoja upės pakrantėje.

Džiugu tai, kad tik už keliasdešimt kilometrų prasidedančiame Neries regioniniame parke išnyksta civilizacijos pėdsakai, išsisklaido srutų kvapas ir vėl galima grožėtis gamta, kvėpuoti grynu oru. Spygliuočių pakrantės, aukštos atodangos, platūs upės vingiai bei pasitaikančios rėvos, greitai leidžia pamiršti, kad tik neseniai buvo praplaukta sostinė. Neries regioninį parką pagrįstai galima laikyti nepakankamai įvertintu – jame įrengtos puikios stovyklavietės, pažintiniai takai, keliautojai gali atrasti išties įdomių lankytinų objektų. Parkas turtingas ir gyvūnija. Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai irkluodami baidares Neries vingiais per pusdienį pamatė net aštuonias stirnaites.

Plaukimą Nerimi vainikavo Kernavės kultūrinis rezervatas. Žygeiviai Kernavėje praleido pusdienį, aplankė atsinaujinusį ir moderniai įrengtą Archeologijos ir istorijos muziejų, susipažino su senosiomis lietuvių tradicijomis bei gyvenimo būdu. Šiemet liepos 6-7 dienomis jau XIV kartą Kernavėje vyks tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Gamtos gėrybių ragas – arbatos

Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai rekomenduoja prisiminti, kad vasara – puikus metas stiprinti organizmą įvairiomis žolelių arbatomis. Tolia pateiktos žygeivių jau išbandytos ir sveikatai naudingos žolelių arbatos. Išbandykite ir Jūs!

Dilgėlių arbata turi daug maistingų medžiagų bei praturtina kraują geležimi. Žygeiviai dilgėlių arbatą geria kaip tonizuojantį gėrimą, taip pat ši arbata gerina medžiagų apykaitą. Dilgėlės arbatai ruošiamos žydėjimo metu (nuo birželio iki rugpjūčio). Jas tereikia užplikyti verdančiu vandeniu ir uždengus palaikyti apie 20 minučių. Žygeiviai turi tokį susitarimą, kad dilgėlių eis skinti tas, kuris paskutinis tą vakarą prišvartuos baidarę prie kranto. Žygio dalyvis Vytis įspėja, kad šiam darbui geriau turėti pirštines.

Aviečių stiebų arbatą į laužo arbatų meniu įtraukė žygio kapitonas Vytenis. Tai geriausia arbata, kokią mums gali suteikti gamta. Ką reikia žinoti? Gaminant tokią arbatą, svarbu naudoti ne aviečių lapus, o stiebus. Čia ir slypi aviečių galia. Avietės – gamtinis „aspirinas“. Jose gausu salicilo rūgšties. Aviečių stiebus galima sulaužyti, turint galimybę – sutarkuoti. Tuomet reikia pavirti 15 - 20 minučių, uždengus palaikyti dar pusvalandį. Tokią arbatą žygeiviai pataria gerti jaučiant peršalimo požymius, pakilus temperatūrai.

Žemuogių lapų arbatą reikia pavirti 10 minučių. Šioje arbatoje gausu medžiagų, kurios padeda sumažinti kosulį bei dusulį, valo kraują, laisvina vidurius. Reguliariai geriant žemuogių lapų arbatą sulėtėja širdies ritmas, sustiprėja širdies susitraukimai, išsiplečia kraujagyslės, sumažėja cukraus kiekis kraujuje. Žygio dalyviams labai patinka ruošti šią arbatą. Įpusėjus birželiui, renkant žemuogių lapus, jau gali prisiuogauti ir vieną kitą saują prisirpusių žemuogių. Ieškokite jų pamiškėse, saulės kaitros džiuginamose pievose ir ten, kur jų yra.

„Vandenų keliais“ dalyviams pušies spyglių arbata buvo atradimas. Ją rekomendavo sutiktas žvejys, kai išgirdo irkluotojus skundžiantis apie vakarais maudžiančius sąnarius. Jeigu turite galimybę, būtinai išbandykite pušies spyglių vonelės. Tai puikus būdas atgaivinti pavargusius sąnarius. Gaminant pušies spyglių arbatą, pakvimpa kalėdiniu aromatu. Neapsigaukite – ši arbata neišsiskiria tobulu skoniu, tačiau yra kupina vitaminų, ypač tinka atgauti jėgas po ilgos, pavyzdžiui, irklavimo, dienos.

Čiobrelių arbatą rekomenduojama gerti tiek jaučiant peršalimo požymius, tiek profilaktiškai. Čiobreliai lengvina kosulį, padeda turint skrandžio problemų. Vasaros metu naudinga pasirinkti čiobrelių, juos džiovinti taip, kad nekristų tiesioginiai saulės spinduliai. Tuomet jau sausus čiobrelius laikyti lininiame maiše. Šaltos žiemos ir gresiančios ligos nebus tokios baisios. Žygeivių patarimas: nelaikyti džiovintų čiobrelių ilgiau nei dvejus metus, kitaip arbata gali nebetekti savo gydomųjų savybių.

Mėtų arbata turi raminamąjį poveikį. Ji itin tinka po įtemtos darbo dienos. Mėtų arbata ramina nervų sistemą, padeda geriau užmigti. Mėtų arbatos gėrimas gali tapti meditaciniu ritualu. Jos aromatas skatina susikaupimą, apmąstymus. Žygio dalyviai šią arbatą verda ramiais, ne vėjuotais vakarais. Kaip pasakoja keliautojai, tai tikrai padeda nurimti, apgalvoti įvarius dalykus, šiek tiek pamiršti buitį ir suvokti darną su savimi.

Patarimai, kaip susiplanuoti puikią kelionę baidarėmis

Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai dalinasi patirtimi ir pataria, kaip susiplanuoti įsimintiną, kupiną įspūdžių ir gerų emocijų išvyką baidarėmis:

Rinkitės žinomus ir patikimus baidarių nuomotojus. Jie gali pasiūlyti įvairesnių vandens maršrutų, platesnį papildomų paslaugų spektrą, yra lankstesni suteikdami nuolaidas.

Išvyką planuokite ir baidares rezervuokite bent kelias savaites iš anksto.

Pasirinkite maršrutą, atitinkantį jūsų patirtį ir fizinius gebėjimus, juk plaukimas turi teikti malonumą.

Jei turite galimybę, keliaukite ne savaitgalį, o darbo dienomis – tuomet mažiau kitų turistų bei pigesnė baidarių nuoma.

Rekomenduojame imti tik būtiniausius daiktus, tačiau nepamirškite dviejų komplektų rūbų. Pirmasis – plaukimui, antrasis (šiltesnis) – vakarui. Jums gali prireikti ir atsarginės poros sausų batų.

Būtinai turėkite kepurę su snapeliu nuo saulės, pasiimkite priemonių nuo uodų ir erkių.

Daiktus rekomenduojame pakuoti į specialius „sauskrepšius“, juos Jums turėtų pasiūlyti baidarių nuomotojas. Jei tokios galimybės nėra, daiktus sausai laikyti galima ir patvariuose šiukšlių maišuose. Žinoma, vėliau juos panaudokite pagal tikrąją paskirtį.

Plaukdami nevartokite alkoholinių gėrimų, tai pavojinga Jūsų sveikatai. Daug geriau atsigaivinti vandeniu.

Jei ketinate plaukti per nacionalinius ar regioninius parkus, įsidėmėkite, kuriose vietose įrengtos stovyklavietės. Šią informaciją lengva rasti parkų direkcijų interneto svetainėse.

Kurkite laužus tik specialiai tam skirtose vietose.

Būkite atsakingi, nešiukšlinkite ir neterškite – tausokite ir saugokite mūsų gamtos turtus.