„Darbas yra atliktas ir galbūt tolimesnės veiklos nėra prasmės (tęsti – BNS). Tai čia ne koks tai išnaikinimas, bet iš tikrųjų yra taip. Mes turim suprasti, kad yra darbai, kuriuos atliekame ir tada nebūtinai tos institucijos turi likti“, – trečiadienį žurnalistams sakė parlamento vadovas.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generaliniu direktoriumi Arūnu Bubniu.

Paklaustas, kodėl mano, jog visi su Desovietizacija susiję darbai jau įgyvendinti, J. Olekas teigė, kad tolimesnes problemas galėtų spręsti savivalda.

„Mes turime palikti ir tam tikrą savivaldą, (leisti – BNS) pačioms savivaldybėms nuspręsti, nes yra įvairios situacijos, klausimai yra tokie kompleksiniai, kurie galbūt visos šalies mastu atrodo vienaip, o konkrečioje savivaldybėje dėl tam tikrų dalykų, dėl sąsajų su ta savivaldybe, dėl galbūt atliktų vienų ar kitų darbų, dėl kilmės iš tos savivaldybės, jie tai savivaldybei tinkami“, – aiškino parlamento vadovas.

J. Oleko pozicijai pritarė ir LGGRTC direktorius, kuris pabrėžė, kad dalis savivaldybių ir be Desovietizacijos komisijos sprendimų keičia gatvių pavadinimus ar demontuoja paminklus.

„Manyčiau, kad irgi daugiau teisių turėtų būti suteikta savivaldybėms, nors iš esmės jos ir dabar turi tas teises. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste matome, kad jeigu Vilniaus miesto savivaldybė nori pakeisti gatvių pavadinimus ar nori aikštėms ar skverams suteikti kažkokius kitus pavadinimus, ji tą puikiai atlieka ir be Desovietizacijos komisijos“, – nurodė A. Bubnys.

Vis tik jis teigė, nepritariantis minčiai, jog Desovietizacijos komisija nepasiteisino, nes didžioji dalis jos išvadų buvo įgyvendinta. Centro vadovas teigė nesutinkantis ir su J. Oleko mintimi, kad desovietizacijos procesas baigėsi, nes liko svarbių darbų.

„Yra dar vienas naujas dalykas, tai yra labai rimtas didelis darbas – sovietinių karių kapinių perkėlimas“, – sakė A. Bubnys ir pridūrė, kad procesas galėtų kainuoti šimtus tūkstančių eurų.

BNS skelbė, kad Desovietizacijos komisija atsistatydino birželio pabaigoje, sulaukusi politikų kritikos politikavimu ir visuomenės skaldymu.

Seime registruotą socialdemokratų siūlymą panaikinti šią komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo, sovietinių paminklų ar atminimo lentų nukėlimo perduoti savivaldybėms, komisijos nariai priėmė kaip jiems pareikštą nepasitikėjimą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Kaip ekspertinė institucija buvo įkurta Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija. Jos narius paskyrė Seimas.

Pagal dabar galiojančią tvarką, iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

A. Bubnys gegužę sakė, kad savivaldybės yra įvykdžiusios tik maždaug pusę priimtų sprendimų.

Kai kurie sprendimai visuomenės įvertinti prieštaringai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba du kartus atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti Salomėjos Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje. Vilniuje rengtos protesto akcijos dėl S. Nėries paminklo iškėlimo.