– Kodėl kai kurie žmonės turi per daug knygų?

– Knygas kaupia mėgėjai, o jie kartais nebejaučia saiko, neįvertina. Mėgėjui atrodo, kad visko reikia. Tačiau taip nutinka su visais daiktais, ne tik knygomis. Knyga yra dualistinis dalykas, ji turi išorinį savo vaizdą ir vidų – turinį, dėl ko jas ir kaupiame. Knygų, kaip ir kitų daiktų, per daug prisikaupiame, nes nesugebame padaryti atrankos.

Tikrai nereikia visko kaupti, nebent esame bibliofilai, tuomet knygos kaupiamos dėl jų vertės. Asmeninė biblioteka, kurią sudaro iki 1000 vienetų, – lengvai valdoma. Kol mes ją turime tokią, tai dar ne problema.

– Ką reikia savo bibliotekoje palikti? Ar tik skaitomas knygas?

– Kiekvienas turi knygas atsirinkti pagal save, juk ne veltui tokia biblioteka vadinama asmenine, namų arba šeimos. Dalį literatūros tokiose bibliotekose sudaro praktinės, kasdien reikalingos knygos apie sodą, daržą, kulinariją, sveikatą ir pan. Kita dalis – grožinė literatūra, kuri žmogui miela.

Pavyzdžiui, yra žmonių, renkančių bestselerius. Yra tokių, kurie renka klasiką, turi savo mylimus autorius ir visą jų knygų kolekciją. Pati turiu įdomų rinkinuką. Kadangi mėgstu gyvūnus, turiu knygų apie juos. Kitas rinkinys – apie pačias knygas. Tai ir ekoknygos, ten yra ir Carloso Maria Dominguezo „Popierinis namas“, kurį reikėtų paskaityti auginantiems dideles bibliotekas, o vėliau jų nesutvarkantiems. Tai knyga apie tai, kaip biblioteka gali pražudyti savo šeimininką.

– Ar dažnai reikia atlikti asmeninės bibliotekos peržiūrą?

– Reikia ją atlikti, kai tam pribręstama. Ateina laikas, kai matyti, jog reikia kažką daryti, – biblioteka arba išaugo, arba nebeturima laiko, kada skaityti. Taip jau šiuo laikotarpiu yra – daug žmonių, tikrai mėgusių knygas, nebeturi kada jas skaityti. Internetas, televizija ir radijas teikia greičiau ir lengviau priimamą informaciją nei rimtas skaitymas.

– Kur dėti fiziškai ir morališkai pasenusias knygas?

– Yra keli būdai. Galima tiesiog užsimerkus išmesti jas į makulatūrą, ypač knygas, kurios neturi didelės istorinės ar meninės vertės. Daugybė bibliotekų turi mainų lentynas. Į jas galima atnešti savo knygas ir jas padėti. Galbūt kas nors paims, paskaitys ar panaudos praktiškesniems dalykams.

Knygomis galima papuošti interjerą, jos naudojamos kaip vazonai. Išpjovus storos knygos vidų, ten galima auginti augaliuką. Kai knyga išnaudos tą drėgmę, ji žus, bet augalas bus gražiai įsodintas. Klausimas, kiek mes tą knygą vertiname ir mylime. Kartais pjaustyti sunku.

Iš knygų daromi rankdarbiai, jos parduodamos internete arba nešamos į knygynus. Žinoma, didžioji dalis sovietiniu laiku leistų knygų neturi vertės. Yra knygynų, kurie paimtų tokias knygas už dyką ir vėliau panaudotų, o mokėti už nevertingą knygą – brangus malonumas.

– Sunku išsiskirti ne tik su senomis, bet ir naujesnėmis knygomis – profesine literatūra arba dovanotomis knygomis. Ką daryti su jomis?

– Su profesine literatūra reikia išsiskirti paliekant tai, kas svarbiausia. Svarbios knygos tos, kuriomis  kiekvieną mėnesį pasinaudojama, ištraukiama, jose kažko ieškoma. Tačiau profesinė literatūra sensta. Visuomet galima paskambinti į biblioteką ir pasikalbėti – jei tai naujesnės knygos, leistos nuo 2000 m., – yra šansas, kad jas paims.

Kita kategorija – dovanotos knygos. Čia jau yra didelė problema. Dovanojantiems rekomenduoju nieko nerašyti į knygas. Vėliau knygos gaila ne dėl to, kad ji dovanota, o dėl įrašo, kuriame kažko linkima. Biblioteka nenori knygų su tokiais įrašais, tai yra asmeniškumo permetimas kitam.

Žinoma, jei įrašas – knygos autoriaus autografas, tai jau vertinga. Taip pat vertinami ir dailininko, sudarytojo, kolegijos nario parašai. Tai vertės išaugimas ir tokias knygas bibliotekos priims mielu noru. Jos bus saugomos kaip šioks toks kultūrinis paveldas.

– Kaip prižiūrėti knygas? Kur jas laikyti?

– Knygoms kenkia trys dalykai. Pirmasis – tiesioginiai saulės spinduliai, nuo kurių gelsta popierius. Antras dalykas – drėgmė, visi žinome, kas nutinka, kai knygos sudrėksta. Jei knygos buvo sudrėkusios ir išdžiūvo, jos gali užsikrėsti pelėsiniais grybais, o tai pavojinga, gali sukelti alergijas. Trečias kenksmingas dalykas – šiluma. Jei tik įmanoma, knygas reikia laikyti kuo toliau ne tik nuo saulės spindulių, bet ir nuo šilumos šaltinių, pavyzdžiui, radiatoriaus.

Dauguma klausia, ar geriau knygas dėti į uždaras, ar į atviras lentynas. Atvirose lentynose knygos gauna daugiau oro, kvėpuoja. Uždarose – gauna mažiau dulkių. Knygas reikia prižiūrėti kaip ir namus, geriausia jas nusiurbti mažu siurbliuku.

Bent kartą per metus patariama išimti jas iš lentynų, lentynas išvalyti ir leisti išdžiūti. Knygas nuvalyti ir sudėti atgal. Reikėtų stengtis, kad knygos nebūtų sugrūstos, kad traukiant nesuplyštų. Nestandartinio formato knygas geriau guldyti, nes stovėdamos jos išsiklaipo.