Tradicijų įvairovė

Lietuvių kankliavimo tradicija yra itin turtinga. Galime džiaugtis ir kanklių įvairove, ir regioniniais kankliavimo skirtumais, ir kanklininkų individualiais skambinimo stiliais. Šiaurės rytų Aukštaitijoje puoselėjamas unikalus sutartinių atlikimas penkiastygėmis kanklėmis. Iki dabar Aukštaitijoje šeimose išlikęs kankliavimas daugiastygėmis kanklėmis, kurių modelis XX a. pradžioje buvo perimtas iš Suvalkijos (Sūduvos), tačiau Aukštaitijoje šios kanklės didesnės, labai puošniai dekoruotos ir turi dvigubas stygas – tokiomis kanklėmis Suvalkijoje (Sūduvoje) neskambinta.

Žemaitijoje ilgiau nei kituose Lietuvos etnografiniuose regionuose, išliko muzikavimas kanklėmis tradicinėse kapelose. Suvalkijoje taip pat išliko archajiškas skambinimo stilius tik šiam regionui būdingomis kanklėmis ir anksčiausiai (jau XIX–XX a. sandūroje) ėmė burtis kanklių ansambliai.

Mažojoje Lietuvoje pagal istorinius šaltinius rekonstruojamos šiam kraštui buvusios būdingos kanklės-arfa, psalteriumai. Nors Dzūkijoje senoji kankliavimo tradicija neužfiksuota, tačiau nuo XX a. pradžios čia imta kankliuoti (dažniausiai – suvalkietiškomis kanklėmis). Vis dėlto ir dabar šiame regione kankliuojama mažiausiai.

Nuo XX a. pr. pradėta kankliuoti miestų bendruomenėse (Kaune, Panevėžyje), o pats instrumentas įgavo simbolinę reikšmę. Kankles, kaip tautiškumo simbolį, dažnai galima pamatyti įvairiose iliustracijose, vaizduojamojoje dailėje, skulptūroje, literatūros kūriniuose, net ir heraldikoje – 2006 m. patvirtintas Henriko Mazūro sukurtas Krekenavos miestelio herbas, kuriame puikuojasi aukštaičių daugiastygės kanklės.

Autentika: kantele skambina Jenni Venäläinen (Suomija). / O. Ivanauskienės nuotr.

Iš kartos į kartą

Tokią turtingą tradiciją saugo ir tęsia daug Lietuvos žmonių: šeimos, neformalios bendruomenės, liaudies meno kolektyvai ir profesionalai. Keli žymesni kolektyvai: Suvalkijos (Sūduvos) kankliavimo tradiciją saugantis Skriaudžių kaimo ansamblis „Kanklės“, kanklininkas Vytautas Alenskas, Aukštaitijos skambinimo daugiastygėmis kanklėmis tradiciją sauganti Rudžių šeima (Kęstutis Rudis, Mindaugas, Žygimantas Rudžiai ir Luka Leonora Rudytė).

Skambinimas Mažosios Lietuvos kanklėmis-arfa priklauso Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicijai, kurios saugotojai yra Klaipėdos krašto folkloro ansambliai, pavieniai muzikantai, muzikos instrumentų meistrai.

Kanklių gamyba taip pat yra perduodama iš kartos į kartą. Išsaugota senoji skobtinių kanklių gamybos tradicija, tačiau gaminant kankles taikomos ir šiuolaikinės technologijos.

Iš tiesų kanklės ir kankliavimas smarkiai atsigavo pastaraisiais dešimtmečiais: pakilo instrumentų kokybė, daugiau eksperimentuojama muzikos instrumentų gamyboje, kankliuoti mokosi vis daugiau žmonių.

Tiek tradicinės, tiek ir koncertinės kanklės skamba įvairiuose muzikos žanruose – nuo folkloro iki džiazo.

Kanklių gamyba taip pat yra perduodama iš kartos į kartą. Išsaugota senoji skobtinių kanklių gamybos tradicija, tačiau gaminant kankles taikomos ir šiuolaikinės technologijos.

Kauniečių indėlis

Kaunas ir kauniečiai daug prisidėjo prie kankliavimo tradicijos išsaugojimo ir populiarinimo. XIX–XX a. sandūroje Kaune, Tado Daugirdo gatvėje 1898–1915 m. veikė Jono Garalevičiaus „Fabrika muzikos instrumentų“, kurioje buvo gaminami vargonai, kanklės ir citros.

Vėliau, nuo 1915 m., Kaune veikė Prano Puskunigio įkurti kanklių muzikos kursai (vėliau – kanklių muzikos mokykla). Kurį laiką veikusi neoficialiai, ši mokykla buvo įteisinta 1930 m.

Nuo 1915 m. Kaune būrėsi įvairūs kanklininkų ansambliai. Kankliavimą puoselėjo, kurtis kanklininkų grupeles labai skatino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis. Rašoma, kad 1916 m. netgi Kipras Petrauskas koncertavo Kauno rotušėje, akompanuojant Prano Puskunigio vadovaujamam kanklių ansambliui. 1925 m. Kaune įkurta Lietuvos kanklininkų draugija.

Šiuo laiku pradėtos kurti ir koncertinės kanklės. Kaunietis dailininkas Antanas Žmuidzinavičius sukūrė pirmųjų modifikuotų kanklių projektą, pagal kurį meistras J. Pontažis, (taip pat Kaune, 1928–1930 m.) pagamino apie 300 kanklių.

Vėliau, Atgimimo laikotarpiu, Kauno kanklininkės aktyviai dalyvavo atkreipdamos dėmesį į tradicinį kankliavimą, Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje jau 1990 m. šalia koncertinių kanklių, mokytojos Alvydos Česienės pastangomis buvo pradėta mokyti ir tradicinio kankliavimo (beje, mokytoja A. Česienė 2012 m. apdovanota Kauno miesto „Gerumo kristalu“).

Atkurta: 2024 m. festivalio dalyvė iš Latvijos Malvīne Mantiniece skambina pagal muziejinį eksponatą rekonstruotomis kanklėm. / O. Ivanauskienės nuotr.

Galimybė prisiliesti pirmąkart

Jau daugiau kaip 100 metų Kaune skiriama daug dėmesio kanklėms, tad nenuostabu, kad festivalis „Kanklės mano rankose“ taip pat atsirado Kauno miesto muziejuje. Kokia spalvinga ir įvairi mūsų kankliavimo tradicija, toks pat įspūdingas šiemet bus ir festivalis. Klausytojams ir dalyviams paruošta daug netikėtumų. Festivalio metu vyks koncertai, kūrybinės dirbtuvės, kuriuose bus galima išgirsti įvairiausią lietuviškų kanklių, latviškų koklių, suomiškų kantelių muziką, susipažinti su muzikantais, paliesti muzikos instrumentus.

Festivalis prasidės ketvirtadienį, kovo 27 d., pažintimi su Kauno miesto muziejuje saugomomis kanklėmis. Apie Lietuvių kankliavimo tradiciją bus galima sužinoti ekskursijoje Tautinės muzikos ekspozicijoje, o didžiausi kanklių muzikos gerbėjai turės išskirtinę galimybę dalyvauti ekskursijoje muziejaus fonduose ir susipažinti su čia saugoma instrumentų kolekcija.

Taip pat šią dieną kanklių muzikos mėgėjai turės galimybę patys gyvai kankliuoti, galbūt pirmą kartą prisiliesti prie kanklių, o galbūt patobulinti savo kankliavimo įgūdžius ar išbandyti skirtingų etnografinių regionų, įvairių meistrų pagamintas kankles. Mokymus ves Kauno tautinės kultūros centro mokytoja ekspertė Valė Dervinienė ir Kauno miesto muziejaus padalinio Tautinės muzikos muziejaus muziejininkė dr. L. Lukenskienė.

Penktadienį, kovo 28 d. festivalį praturtins architekto menininko Manto Maziliausko sukurtos archiskulptūrinės erdvės instaliacijos „K i t u r“ pristatymas, Alberto Martinaičio vardinių kanklių krivulė, susitikimas su meistru Vytautu Švažu (dirbtuvės „Banbu“).

Festivalio geografija

Festivalio koncertai, kaip ir kasmet, bus nuotaikingi ir pilni įvairiausios muzikos. Šiemet jubiliejinio, X festivalio koncertuose bus galima išgirsti ryškiausius jau anksčiau dalyvavusius festivalyje ir dar nematytus muzikantus.

Kovo 28 d. vyks Lietuvių, latvių ir suomių kanklių muzikos koncertas, kuriame pasirodys ir svečiai, ir Kauno kanklininkai. Festivalį tradicinių kanklių muzika pradės Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokiniai (mokytoja Laimutė Proškutė), Kauno tautinės kultūros centro tradicinių kanklių studijos „Luotelė“ ir Kauno rajono meno mokyklos ansamblio „Versmynėlė“ dalyviai (mokytoja Valė Dervinienė), Augustė Tamoševičiūtė iš Kauno skambins savo tėtės Žydrūno Tamoševičiaus pagamintomis elektrinėmis kanklėmis. Lietuvių kompozitorių kūrinius koncertinėmis kanklėmis skambins Gabija Tatlauskaitė.

Tolimiausi festivalio svečiai – Valters Reiznieks ir Limbāži miesto citrininkų ansamblis (Latvija) – skambins latvių daugiastygėmis kuoklėmis (citra, arba dar vadinama „caurspēlējama kokle“), pristatys įdomų skambinimo būdą, kuris negirdėtas ir nematytas Lietuvoje. Jenni Venäläinen iš Suomijos skambins tradicinę suomių kantelės muziką.

Kovo 29 d. vyks Didysis festivalio koncertas „Kanklių muzikos jungtys: aplink Baltiją“. Pirmą kartą festivalyje pasirodys Vilniaus mokytojų namų ansamblis „Kankleliai“, įkurtas Daivos Čičinskienės ir jau gyvuojantis 55 metus (vadovai Aušra Kavalnienė ir Vaidas Mikutavičius). Ansamblio nariai puoselėja tautiškumą, grodami ir dainuodami lietuvių liaudies ir kultūros istorinių asmenybių kūrybos paveldą. Ansamblyje itin gražiai dera tradicinių kanklių ir koncertinės birbynės skambesys. Šiame koncerte skambės Liudviko Rėzos užrašytos, Vydūno sukurtos Mažosios Lietuvos dainos ir Stasio Šimkaus harmonizuotos Užnemunės dainos. Kanklininkė Agota Zdanavičiūtė padainuos keletą dainų pagal Vlado Braziūno eiles iš savo naujojo albumo „Gyva čia“.

Tęstinumas: kankliuoja Emilija Tarvydaitė ir Asta Motuzienė iš Anykščių. / O. Ivanauskienės nuotr.

Festivalio programoje pirmą kartą girdėsime koncertines kankles su vokalu: Regina Marozienė (kanklės), Aušra Kinderė (sopranas), Austėja Butkutė (Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientė, kanklės). Smagu žinoti, kad būtent šio festivalio proga savo veiklą atnaujins Kristinos Kuprytės (Nyderlandai) vadovaujamas ansamblis „Sunny“ (Lietuva–Nyderlandai). Festivalio kūrybinių dirbtuvių metu parengtą kanklių ir mandolinų ansamblio programą atliks Zarasų kultūros centro jaunimo kapela „Kapelytė“ (vad. Gintaras Andrijauskas) kartu su festivalio dirbtuvėse dalyvavusiais kanklininkais.

Kankliavimą puoselėjo, kurtis kanklininkų grupeles labai skatino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis.

Suomių grupė „Melkutus Party“ (Suomija) pristatys išskirtinį penkiastygių suomių kantelių improvizacijos ir elektroninės muzikos projektą, kurio pagrindinė idėja – vakarėlis pagal kantelių muziką. Girdėsime latvių kapelą, kurioje kartu su daugiastygėmis kuoklėmis skambės įvairūs kiti tradicinės kapelos instrumentai (Valters Reiznieks ir ansamblis „Ziemeļmalas muzikanti“), o visą festivalį gražiomis lietuviškomis dainomis, akompanuojant tradicinėmis kanklėmis, užbaigs Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ (vad. Asta Motuzienė).

Kas? X Tarptautinis kanklių muzikos festivalis „Kanklės mano rankose“.

Kur? KMM Tautinės muzikos muziejuje (renginių salėje, L. Zamenhofo g. 4 ir ekspozicijoje, L. Zamenhofo g. 12).

Kada? Kovo 27–29 d.

X TARPTAUTINIS KANKLIŲ MUZIKOS FESTIVALIS „KANKLĖS MANO RANKOSE“

Kovo 27 d.

16 val. – ekskursija į Tautinės muzikos muziejaus fondus (L. Zamenhofo g. 4). Nemokama (būtina išankstinė registracija, tel. +370 694 20 643).

17 val. – edukacinė ekskursija „Kankliavimo tradicija Lietuvos etnografiniuose regionuose“, TM skyriaus ekspozicijoje (L. Zamenhofo g. 12). Renginys nemokamas (būtina išankstinė registracija, tel. +370 694 20 643).

18 val. – kankliavimo mokymai pradedantiesiems ir pažengusiems (L. Zamenhofo g. 4). Veda dr. L. Lukenskienė ir Kauno tautinės kultūros centro mokytoja ekspertė Valė Dervinienė. Renginys nemokamas (būtina išankstinė registracija, tel. +370 694 20 643).

Kovo 28 d.

17 val. – interaktyvios meninės instaliacijos „K i t u r“ (autorius Mantas Maziliauskas) pristatymas muziejaus kiemelyje (L. Zamenhofo g. 12). Instaliacija veiks iki birželio 1 d.

17.30 val. – „Vardinių kanklių krivulė“ – iškilių žmonių atminimui skirtų kanklių pristatymas. Dalyvauja muzikos instrumentų meistras Albertas Martinaitis (L. Zamenhofo g. 12). Renginys nemokamas.

18 val. – susitikimas su muzikos instrumentų meistru Vytautu Švažu (dirbtuvės „Banbu“) (L. Zamenhofo g. 12). Renginys nemokamas.

19 val. – Lietuvių, latvių ir suomių kanklių muzikos koncertas (L. Zamenhofo g. 4). Renginys nemokamas.

Dalyviai: Kauno pirmosios muzikos mokyklos mokiniai (mokytoja Laimutė Proškutė), Kauno tautinės kultūros centro tradicinių kanklių studijos „Luotelė“ ir Kauno rajono meno mokyklos ansamblio „Versmynėlė“ dalyviai (mokytoja Valė Dervinienė), Augustė Tamoševičiūtė, Laura Lukenskienė, Gabija Tatlauskaitė, Valters Reiznieks ir Limbažių miesto citrininkų ansamblis (Latvija), Jenni Venäläinen (Suomija).

Kovo 29 d.

Dirbtuvės festivalio dalyviams ir žiūrovams (L. Zamenhofo g. 4).

12 –12.45 val. – skambinimas daugiastygėmis latvių kuoklėmis-citromis (Valters Reiznieks).

13–13.45 val. – skambinimas suomių tradicine kantele (Jenni Venäläinen).

14–15 val. – kanklių ir mandolinos dermė (Gintaras Andrijauskas, Laura Lukenskienė). Renginys nemokamas.

17 val. – didysis festivalio koncertas „Kanklių muzikos jungtys: aplink Baltiją“ (L. Zamenhofo g. 4). Įėjimas su muziejaus renginio bilietu. Bilietus prieš renginį bus galima įsigyti prie durų.

Dalyviai: Kauno pirmosios muzikos mokyklos mokiniai (mokytoja Laimutė Proškutė), Kauno tautinės kultūros centro tradicinių kanklių studijos „Luotelė“ ir Kauno rajono meno mokyklos ansamblio „Versmynėlė“ dalyviai (mokytoja Valė Dervinienė), Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Aušra Kavalnienė ir Vaidas Mikutavičius), kanklininkė Agota Zdanavičiūtė, Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ (vad. Asta Motuzienė), Regina Marozienė (kanklės), Aušra Kinderė (sopranas), Austėja Butkutė (Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientė, kanklės), Kristina Kuprytė (Nyderlandai) ir ansamblis „Sunny“ (Lietuva–Nyderlandai), Zarasų kultūros centro jaunimo kapela „Kapelytė“ (vad. Gintaras Andrijauskas), „Melkutus Party“ (Suomija), Valters Reiznieks ir ansamblis „Ziemeļmalas muzikanti“ (Latvija).

Kovo 11–25 d. – festivalio viktorina „Ką žinai apie kankles?“ Tautinės muzikos muziejuje. Teisingai atsakę į viktorinos klausimus turės galimybę laimėti penkis pakvietimus dviem į kovo 29 d. vyksiantį didįjį festivalio koncertą „Kanklių muzikos jungtys: aplink Baltiją“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, projekto partneriai: Kauno tautinės kultūros centras, Kauno pirmoji muzikos mokykla, VšĮ „Kaunas IN“, „Kauno diena“, Kauno rajono muziejus, Vytautas Švažas (dirbtuvės „Banbu“).