Kino operatorius A. Mockus švenčia 90-metį

  • Teksto dydis:

Lietuvos kino operatorius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Algimantas Mockus liepos 31 d. švenčia ypatingą jubiliejų – iškiliam kino kūrėjui sukanka 90 metų.

Sveikindami jubiliatą kolegos prisimena filmus, padarius įtaką Lietuvos kino raidai, neslepia susižavėjimo kino operatoriaus energija ir šiandien, dalyvaujant kino vakaruose, kur pristatomi restauruoti ir skaitmenizuoti Lietuvos aukso fondo filmai, kurių daug nufilmavo pats A. Mockus.

Režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis, linkėdamas A. Mockui ilgų metų ir sveikatos, sako, kad su operatoriumi yra „pažįstamas“ iš vaikystės.

“Būdamas beveik dešimtmetis berniukas pamačiau filmą „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas). Nesupratau visų savo jausmų, bet į atmintį įsirėžė vaizdai, šokis, mergaitė, kurią buvo galima bemat įsimylėti. Netrukus supratau: juk yra žmogus, kuris visa tai filmuoja, ir jis yra Operatorius. Algimantui duota didžiulė talento dovana, kuria jis nuoširdžiai visuomet dalinosi su žiūrovais ir kolegomis. Garbė sutikti šį kino kūrėją Lietuvoje, džiaugiamės, kad Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių gretose yra šis menininkas“, – Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime cituojamas A. Matelis.

Kino operatoriaus A. Mockaus kūrybinės biografijos pradžia sutapo su pirmaisiais Lietuvos kino žingsniais: pirmas didelis savarankiškas jo darbas buvo Vytauto Mikalausko filmo „Žydrasis horizontas“ filmavimai. 1957 m. sukurtas „Žydrasis horizontas“ Lietuvos kino studijoje tapo pirmuoju filmu, nufilmuotu vien tik lietuvių kūrėjų (iki tol visi ilgametražiai vaidybiniai filmai buvo kuriami, režisuojant ir kontroliuojant maskviečiams).

Netrukus A. Mockus nufilmavo ir garsiausią 6-ojo dešimtmečio filmą – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus 1959-ųjų metų juostą „Adomas nori būti žmogumi“; 1960 m. filmas apdovanotas premija už operatoriaus A. Mockaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske. Prieš kelerius metus, pristatydamas Lietuvos žiūrovams restauruotą ir skaitmenizuotą filmą „Adomas nori būti žmogumi“, A. Mockus prisiminė, kad operatorystės amato mokėsi savarankiškai, iš Vokietijos operatorių parašytų vadovėlių.

Šios pamokos A. Mockui pravertė filmuojant garsius, publikos mėgstamus ir profesionalų įvairiais prizais įvertintus filmus, tarp kurių – ir 1970 m. premija už operatoriaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske apdovanotas vienas geriausių 7-ojo deš. Lietuvos kino studijoje sukurtų filmų režisieriaus Arūno Žebriūno „Gražuolė“. A. Mockus yra daugelio A. Žebriūno filmų operatorius – kelios žiūrovų kartos prisimena meistriškai operatoriaus nufilmuotas vaidybines ilgametražes juostas „Naktibalda“ (1973), „Velnio nuotaka“ (1974), „Riešutų duona“ (1977), 4 serijų TV filmą „Turtuolis, vargšas“ (1982/1983). Įsimintini operatoriaus darbai su režisieriumi Gyčiu Lukšu – A. Mockus nufilmavo įvairiuose festivaliuose įvertintus ilgametražius vaidybinius šio režisieriaus filmus „Virto ąžuolai“ (1976), „Žalčio žvilgsnis“(1990), „Žemės keleiviai“ (1992, 1993 m. filmas apdovanotas prizu „Sidabrinė vynuogių kekė“ Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje „Lubuskie Lato Filmowe“ Lenkijoje).

Operatorius A. Mockus itin daug filmavo iki 1992 metų – ir eksperimentines juostas (tarp jų režisieriaus Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas. MKČ“, 1985), ir vaidybinius, dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, pats režisavo ir nufilmavo filmą - baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1965, režisavo kartu su Vytautu Grivicku).

Jubiliejų švenčiantis A. Mockus yra ir žinomas fotografas, visą gyvenimą fiksavęs Lietuvos kino žmones, filmavimų ir gyvenimo akimirkas, sakoma Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime.

Prezidentas ir premjerė pasveikino kino operatorių, režisierių A. Mockų 90-mečio proga

Sveikina šalies vadovai

Valstybės vadovas padėkojo A. Mockui už viso gyvenimo nuopelnus, kuriant Lietuvos kultūros ir kino istoriją, pranešė Prezidentūra.

„Jūs esate mylimas visos Lietuvos. Jau kelias kartas Jūsų darbai žavi vaizdų ir detalių raiškumu. Jūsų darbai klojo lietuviškos kinematografijos aukso fondo pamatus – pirmoji išspausdinta spalvota fotografija, pirmasis lietuvių vaidybinis filmas, pirmasis filmo baletas, pirmasis lietuviškas miuziklas ir daugelis lietuviškos kinematografijos šedevrų žymi Jūsų kūrybos kelią.“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Ministrė pirmininkė sveikinime A. Mockui pažymi, kad jis ne veltui vadinamas vaikščiojančia fotografijos ir kino technikos enciklopedija.

„Jūsų profesionalumas, meistriškumas, atidumas detalėms labai praturtino Lietuvos kinematografijos pasaulį. Jūsų preciziškai valdoma kamera užfiksavo tokius filmus kaip „Adomas nori būti žmogumi“, „Gyvieji didvyriai“, „Gražuolė“, „Riešutų duona“, „Velnio nuotaka“ ir kitus, jau tapusius Lietuvos kino klasika. Itin turtingas ir Jūsų fotografijų archyvas, atskleidžiantis nematomą, bet ne mažiau įdomią Lietuvos kino industrijos pusę. Nuoširdžiai sveikinu garbingo jubiliejaus proga ir linkiu stiprios sveikatos bei džiaugsmingų kasdienybės akimirkų“, – sakoma premjerės sveikinime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žalakevičius

Žalakevičius portretas
Paminėti vieni silpniausių lietuviškų filmų.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių