- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kinas mums suteikia neįtikėtiną galimybę atsidurti vietose, apie kurias svajojome. Ypač dabar, kai pasaulis linkęs labiau duris uždaryti, nei palikti atviras. Neįtikėtinos spalvos, dykumos, neįtikėtini papročiai. Visa tai nesunku patirti sėdint kėdėje priešais ekraną: kelionę į pasaulį pristato festivalis "Kino pavasaris".
Ribiniai pasirinkimai
Ką iš tiesų reiškia būti moterimi Irane? Mums Lietuvoje į šį klausimą atsakyti beveik neįmanoma – mitai, istorijos ir keliautojų pasakojimai susiraizgę į vieną, sunkiai išvyniojamą kamuolį. Irano režisierė Hamed Tehrani tamsias užuolaidas šiek tiek praskleidžia. Savo filme "Ribos" ("Diapason") ji pasakoja apie visuomenę, kurioje paradoksaliai sugyvena pažanga, aukštos vertybės, viduramžių papročiai ir įstatymai.
Savarankiška moterimi būti Irane nėra paprasta – būtent tai ir mėgina pasakyti režisierė, pasakodama dukrą praradusios motinos istoriją. Tarsi nujausdama tragediją, mama skaudama širdimi išleidžia dukterį su draugais švęsti 18-ojo gimtadienio. Šią akimirką, rodos, baigiasi viskas – laimė ir svajonės apie ateitį. Mama mėgina ieškoti tiesos ir teisingumo, tačiau vienišai moteriai tai padaryti nėra paprasta. Irano įstatymai ir papročiai pernelyg nepajudinami.
Ką dukrą praradusi ir teisingumo ieškanti motina gali atsakyti teisėjui, kuris klausia, ar ji tikrai nenorėtų atleisti dukters žudikui, kuris yra vienintelis savo šeimos maitintojas? O kas paklaus jos, kokią ateitį ji buvo parengusi savo dukrai? Ko iš jos tikėjosi? Šis filmas kelia daugiau klausimų nei yra parengęs atsakymų.
Lieka tik garsiai kalbėti
1981-ieji. Pietų Afrika. Šauktinių kariuomenė ir jaunas, dar pats savo jausmuose nesusigaudantis vaikinas. Būti pavadintam moffie čia yra pats didžiausias įmanomas įžeidimas. Pagrindiniam režisieriaus Oliverio Hermanus filmo "Žydras" ("Moffie") herojui jis teks, bet kartu teks ir pirmojo įsimylėjimo ir bučinio skonis. Pavojaus ir žiaurumų akivaizdoje gimę jausmai rodosi tokie trapūs, bet kartu – tokie romantiški.
Klausimų ir šiame filme – apstu. Kas nugalės – vyriškumas ar draudžiama meilė? Ką reiškia būti homoseksualiu žmogumi Pietų Afrikoje? Ar laikas tradicijas stipriai keičia? "Labai tikiuosi, kad šis filmas leis armijoje psichologines traumas patyrusiems žmonėms suprasti, kad jie ne vieni tokie, kad tai vyksta ir nėra nieko kito, kaip tik apie tai garsiai kalbėti", – yra sakęs režisierius O.Hermanus.
Likimo magija
Mes tik iš pasakų žinome, kad ateitį ir gyvenimo kelią gimusiam kūdikiui anksčiau nuspėdavo laumės. Sudane vos prieš keletą dešimtmečių tai darydavo dervišai. Ir kažin ar gerai paieškojęs, nuošaliuose Afrikos kaimuose tokių burtininkų neatrastum šiandien.
Dubajuje užaugęs režisierius Amjadas Abu Alala įkvėpimo savo filmui "Tu mirsi dvidešimties" ("You will Die at Twenty") sėmėsi ne tik iš Sudano rašytojo ir aktyvisto Hammouro Ziados, bet ir iš savo paauglystės prisiminimų, – Sudane jis praleido penkerius metus. Paauglio įspūdžiai išsiliejo poetiniame, tačiau daugybę egzistencinių klausimų keliančiame filme, o iš pažiūros paprastą istoriją jis pavertė diskusijų apie prietarų ir nežinios kamuojamas žmonių bendruomenes objektu.
Tik akimirką pagalvokite, kaip gyventumėte, jei žinotumėte, kad mirsite dvidešimties? Berniuko, kuriam tokią ateitį išpranašauja dervišas, tėvas, neišlaikęs tokios žinios, pabėga, o mama savo sūnų slepia nuo pasaulio. Tačiau dvidešimtmetis artėja, o pasaulis darosi be galo įdomus – mokykla, meilė, kinas. Ar įvyks tai, kas išpranašauta, darosi ne taip svarbu, nuostabi filmo šviesa, užburianti dykumos, dangaus ir senojo Nilo spalvų magija žiūrovus prikausto prie ekrano.
Vandens skonis
Į netolimą ateitį atokiame Brazilijos kaimelyje nukelia brazilų režisieriai Kleberis Mendonca Filho ir Julianas Dornelleso. Kanų kino festivalyje triumfavusiame ir pagrindinį žiuri prizą iškovojusiame savo filme "Bakurau" ("Bacurau").
Iš miesto į močiutės laidotuves grįžusi jauna moteris suvokia, kaip smarkiai jos kaime viskas pasikeitė – nėra vandens, trūksta vaistų, džiunglės pilnos pavojingų prašalaičių. Kaimo bendruomenė nesirengia taikytis su vietos politikais, kuriems, kaip visada, rūpi tik pinigai. Dėl vandens džiunglėse įsiplieskia tikras karas. Sumišę kino žanrai, daug kraujo, skraidančios lėkštės ir drakonai šiame filme plaka keistą, kartais rimtą, o kartais labai juokingą kino kokteilį, iš kurio verta išgraibyti ypatingus, apie svarbius dalykus kalbančius sluoksnius.
Beieškant dingusiojo
Pietų Amerikoje vyksta ir debiutuojančios režisierės iš Meksikos Fernandos Valadez filmo "Skiriamieji ženklai" ("Identifying Features") veiksmas. Režisierė jame kalba apie tai, ką matė pati, gyvendama Meksikoje, Guanajato provincijoje. Tai vieta, kur tūkstančiai migrantų mėgina patekti į Jungtines Amerikos Valstijas. Kalbėti apie migrantų problemas režisierę įkvėpė istorija apie trylika iš autobuso pagrobtų berniukų.
Greičiausiai jų tėvai irgi ieškojo, kaip ir pagrindinė filmo "Skiriamieji ženklai" herojė, buvusi Meksikos kino žvaigždė. Jos sūnus irgi rengėsi ieškoti geresnio gyvenimo JAV, bet pakeliui, Guanajato, dingo. Mylinti mama leidžiasi jo ieškoti. Kelionėje prie jos prisijungia iš Valstijų deportuotas jaunas vaikinas Migelis. Ką jiems atneš kelionė per apleistus Meksikos miestus? Ir ką filmas kalbės mums apie meilės ryšius ir apie žmones, kurie vienu metu yra ir aukos, ir nusikaltėliai? Kino kritikams debiutinis F.Valadez filmas pasirodė itin stiprus, išbaigtas ir labai savitas.
Žmonės dingsta ne tik Meksikoje. Japonijoje lygiai taip pat lengva, jei ne pradanginti kitą, tai pradanginti save. Rytų estetika leidžia narstyti žmogaus sielos gelmes ir aptikti jose netikėtų spalvų, gal kiek neįprastų tam, ką esame įpratę manyti, kad žinome apie Japoniją.
Režisierius Koji Fukada moka kurti įtampą. Įtampos kupinas ir jo naujasis filmas "Dingusi mergina" ("A Girl Missing"), pasakojantis apie slaugytoją Išiko, kuri vienuose namuose prižiūri garbaus amžiaus močiutę. Slaugytoja susidraugauja su močiutės anūkėmis, tačiau vieną dieną viena iš jų paslaptingai dingsta. Geros širdies Išiko mėgina paslėpti tiesą, nežinodama, kad jos gerumas įkalins ją pačią. Pagrindinė filmo herojė suvokia, kad ant plauko pakimba ne tik jos darbas, bet ir visas jos pasaulis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...