Daugelio Europos šalių piniguose vaizduojami herbai, o juose dažniausiai spindi liūtas arba erelis. Kelios šalys gyvūnus monetose vaizduoja ir be herbo, o net keturių valstybių pinigo pavadinimas kilęs būtent nuo gyvūno pavadinimo. Lietuviai jau nuo senų laikų ant pinigų taip pat mėgsta vaizduoti gyvūnus. Ant visų lietuviškų pinigų ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ir tarpukario Lietuvoje, ir šiais nepriklausomais laikais turime vieną ir tą patį gyvūną, kuris lietuviškuose piniguose „gyvena“ jau nuo XIV a. pab.

Neseniai latviai pralinksmino visus apyvarton išleidę penkių eurų proginę monetą „Pieci kaki“, kurioje įamžinti penki latvių mėgstamos pasakos herojai katinai. Vienoje monetos pusėje – lova su penkiais miegančiais katinais. Kitoje – pavaizduoti katinai jau su dubenėliais ir šaukštais. Dešimties tūkstančių tiražu išleisti latvių mėgstami personažai taps vertinga dovana kolekcionieriams ir politikams. Netradicines, šiek tiek paspalvintas monetas išleido Lietuvos monetų kalykla.

Nors skelbiama, kad seniau pasaką mažiesiems sekdavo prieš miegą, šiandien sužinoti, apie ką ta pasakaitė, pavyko ne iš karto. Nežinantiems ir pamiršusiems tumpai primename. Gyveno kartą penki katinai: Muri, Nuri, Inci, Minci ir Punci. Dar neatėjus Naujiesiems, kates šaltis ir drebulys užpuolė, mat malkos baigės nejučia. Ilgai miške jie medį rinkos, tai per ilgas, tai per storas medis pasitaikydavo. Vėliau pietus suvalgė, vėl ginčijos be paliovos. Sušalę, tuščiomis namo pargrįžo. Istorijos moralas trumpas – šnekom ir ginčais vejamas pats pjūklas malkų nepripjaus.

Vienas ir tas pas gyvūnas – nuo XIV a. pab.

Lietuviai jau nuo senų laikų ant pinigų taip pat mėgsta vaizduoti gyvūnus. Ant visų lietuviškų pinigų visais laikais (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ir tarpukario Lietuvoje, ir šiais nepriklausomais laikais) bei ant eurų mes turime vieną ir tą patį gyvūną – žirgą. Jis ant mūsų pinigų „gyvena“ jau nuo XIV amžiaus pabaigos.

„Daugiausiai vaizduojami gyvūnai būdavo ant lietuviškų senųjų pinigų ir ant dabartinių, kaip herbo dalis, kaip Lietuvos simbolis, – laidai „Mūsų gyvūnai“ pasakoja Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Tomas Grėlis. – Atkūrus nepriklausomybę, [...] laikinais pinigais 1992 metų spalio mėnesį, kuomet rublis buvo išimtas iš apyvartos, tapo talonai. Juose buvo vaizduojami Lietuvoje gyvenantys gyvūnai. Kodėl būtent gyvūnai? Tai nėra lietuvių sugalvojimas, tai greičiau vyraujanti pasaulinė praktika – ant laikinųjų piniginių vienetų ar ant pirmų laikinų susikūrusių valstybių pinigų vaizduoti gyvūnus, kadangi gyvūnus žmonės vertina geriau, lengviau atpažįsta, nei politinius veikėjus, žinomus žmones, asmenybes.“

Didesnis nominalas – didesnis gyvūnas

Bendrieji atsiskaitymo talonai, žmonių kitaip vadinti „vagnorkėmis“ arba tiesiog „žvėriukais“, gyvavo neilgai, bet žmonės gana gerai prisimena, kiek meškiukų ar briedžių tuomet uždirbdavo. Dažnas pasakoja, kaip gabeno tokius pinigus maišais.

Talonų nominalai buvo paprasti ir aiškūs: kuo buvo didesnis talono nominalas, tuo didesnis buvo ir jame vaizduojamas gyvūnas. Ant vieno talono buvo vaizduojami driežiukai, ant penkių – paukščiukai, ant penkiasdešimties – kurtiniai, ant dviejų šimtų – briedžiai. Ant 500 talonų nominalo buvo vaizduojama meška. Beje, 1993 metais, prieš pat lito įvedimą, buvo išleistas dar vienas 500 talonų nominalas su vilku.

„Dauguma gyventojų to nelabai ir atsimena, mat tas pinigas buvo išleistas daugiau kaip pokštas, nes tuo metu finansų ministru buvo Eduardas Vilkelis ir jo garbei buvo darytas talonas su dviem vilkais“, – pasakoja pinigų muziejaus darbuotojas. Buvo planuojama išleisti ir 1000 talonų nominalo banknotą, jame norėta pavaizduoti „nacionalinį lietuvių gyvūną“ – liūtą.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Mūsų gyvūnai“.

Pasaką galite pažiūrėti čia.