Kultūros ministerija siekia geriau pristatyti šalį užsienyje ir stiprina pajėgas – 13 užsienio valstybėse dirbančių kultūros atašė padės Lietuvos kultūros institutas. Tačiau jo steigėjai pripažįsta, kad Lietuvai dar toli iki užsienyje aktyviai veikiančių Vokietijos, Prancūzijos, ar Lenkijos institutų. Pasak kultūros ministro, taip yra todėl, kad ministerijai nepavyko prisikviesti tokių įstaigų, kaip Turizmo departamentas, Versli Lietuva, ar Užsienio reikalų ministerija, dirbti kartu.

Prieš ketverius metus Lietuva garbės viešnios teisėmis dalyvavo Bolonijos vaikų knygų mugėje. Lietuvos knygų iliustruotojai džiaugėsi sulaukę ypatingo susidomėjimo ir konkrečių siūlymų bendradarbiauti. Lietuvos kultūros institutas, siekiantis kompleksiškai pristatyti Lietuvos kultūrą užsienyje, teigia, kad tokie renginiai – naudingi ir kultūros kūrėjams, ir verslininkams. Beje, beveik pusė instituto lėšų – daugiau nei 200 tūkstančių eurų – skiriami būtent literatūrai, pavyzdžiui, knygų vertimui į užsienio kalbas.

„Kultūros institutas iš Informacinės visuomenės programos, kuri skirta būtent literatūros pristatymui, literatūros vertimų skatinimui, gauna 214 tūkst. eurų metams. Iš kitos programos, ji vadinasi Kultūros sklaidos programa, skiriama 521 tūkst. eurų per metus. Į šią sumą įeina ir atašė lėšos, ir visas instituto išlaikymas metams, ir programos minėtos europinės ir visa kita“, – sako Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušra Žilinskienė.

Pasak kultūros instituto direktorės, apmokėjus 13- kultūros atašė užsienio valstybėse išlaikymą, 15 instituto darbuotojų atlyginimus ir atėmus tikslinį finansavimą literatūros sklaidai, kitiems projektams lieka apie 60 tūkstančių eurų. Tiek kainavo vienas Lietuvos pristatymas pernai Paryžiuje – Šventojo Kristoforo kamerinio orkestro koncertas, skirtas 300-osioms Kristijono Donelaičio gimimo metinėms.  

Kultūros atašė meno sklaidai metams gauna iki 15 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus Lietuvos kultūra pristatoma taupiai – parodomis, koncertais ambasadų patalpose, kitose užsienio šalių institucijose. Kultūros ministerija gina kultūros atašė, nes esą pagrindinis jų darbas – tarpininkauti Lietuvos kūrėjams ir užsienio organizacijoms. Bet ar galima Lietuvos kultūros institutą ir užsienyje dirbančius kultūros atašė vadinti Lietuvos kultūros eksportuotojais.

Mums nepavyko susitarti tarpinstitutiškai, kad visos institucijos prisidėtų, labai aiškiai, tiek URM, tiek Ūkio ministerija su Turizmo departamentu. Visgi reikia pripažinti, kad šiandien kiekviena žinyba žaidžia savo žaidimus, daro atskirus prisistatymus. Kol mes nekonsoliduosime jėgų, nedirbsime kartu, tol negalėsime pasiekti kažkokių aiškesnių rezultatų“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Kuriuos regionus reikėtų pristatyti užsienyje, ar Lietuvai reikia įtvirtinti žinomus menininkus, ar eksportuoti jaunus veiklius veidus – tokios strategijos Lietuvos kultūros institutas prisipažįsta neturįs. Trūkstant lėšų jis finansuoja užsienio meno ekspertų viešnages Lietuvoje ir kelis didesnius mūsų šalies pristatymus užsienyje, kaip pavyzdžiui, Lietuvos kultūros dienas Krokuvoje.