Profesionaliojo meno sklaida

Festivalio iniciatoriai dirigentas Marius Reklaitis, operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman ir pianistė Kamilė Zaveckaitė, šiemet susibūrę į asociaciją „Marijampolės filharmonija“, tikisi palikti bent mažutį įspaudą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje, festivalio idėjomis ir menu prisidėti prie Marijampolės ir jos regionų kultūrinio identiteto.

Garsusis Vienos klasikas kompozitorius Josephas Haydnas dar prieš kelis šimtmečius yra sakęs, kad „muzika yra kalba, kurią gali suprasti kiekvienas. Tai vienintelė kalba pasaulyje gebanti sukurti daugiau taikos nei karo...“ Šia intencija ir vadovautasi rengiant jau antrąjį festivalio sezoną.

Šypsenos: Gala koncerto akimirka.

Pagrindiniai festivalio idėjiniai tikslai liko nepakitę – tai profesionaliojo meno sklaida regione, iš Marijampolės kilusių profesionalių menininkų bendradarbiavimas ir kūrybos procesai.

Festivalis prasidėjo Marijampolės kultūros centre lietuvių kompozitorių kūrybai skirtu koncertu „Beauštanti aušrelė“. Programoje ieškota lietuviško muzikinio braižo ir meninio identiteto, tad koncerte skambėjo L. Latvaitytės-Zaman ir K. Zaveckaitės atliekamos Juozo Gruodžio, Felikso Bajoro dainos, skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio solo fortepijono muzika.

Pedagogai taip pat jaučia vaikų demotyvaciją, nuolat susiduria su klausimu, kaip išsaugoti jaunimo smalsumą.

„Kultūros savaitės“ publika galėjo mėgautis Česlovo Sasnausko kamerinio choro atliekamoais vokaliniais kūriniais, pasaulyje gerai žinomo birbynininko Dariaus Klišio muzikavimu, dviem Auksiniais scenos kryžiais apdovanoto svečio iš Belgijos – choreografo, šokėjo Nielso Claeso menu. Savo spalvotomis mintimis apie muziką ir šiemet dalijosi atliekamų kūrinių vizualizacijas kūrusi dailininkė Aušrinė Dubauskienė.

Žadino norą muzikuoti

Po atidarymo koncerto visą savaitę vyko atviri meistriškumo kursai – jaunimui skirta edukacinė programa. Statistinė analizė atskleidžia neguodžiančią tendenciją: Sūduvos jaunimo noras mokytis menų arba pradėtą mokslą tęsti ir pabaigti yra dramatiškai sumažėjęs. Atkreipę dėmesį į šią gąsdinančią statistiką, Marijampolės filharmonijos meno vadovai yra pasiryžę įkvėpti jaunąją kartą, sukurti tradiciją, kai susibūrę jaunieji talentai per muziką kartu išgyvena neįkainojamų akimirkų, motyvuojančių nemesti meno kelio.

Visą savaitę festivalio organizatoriai dirbo su keturiomis Sūduvos krašto muzikos mokyklomis, rengė individualias fortepijono, vokalo, kamerinės muzikos, choro pamokas.

Programos ryškiausiu momentu tapo dirigento M. Reklaičio darbas su jaunaisiais instrumentininkais, kurį vainikavo Sūduvos jaunimo simfoninio orkestro inauguracinis koncertas. Vaikų, mokytojų, tėvų, savivaldos vadovų nuoširdžios padėkos neleidžia abejoti: koncertų ateityje tikrai bus, nes jų sūduviškiai laukia.

Festivalio pirmojo sezono metu vykusi atvira diskusija apie menų mokslo svarbą „Kodėl Mocartas?“ leido suprasti, kad pedagogai taip pat jaučia vaikų demotyvaciją, nuolat susiduria su klausimu, kaip išsaugoti jaunimo smalsumą. Tad antrojo sezono metu buvo surengta interaktyvių paskaitų ir užsiėmimų pedagogams, kurių metu buvo pristatyti inovatyvūs dėstymo būdai, ieškoma, kaip įvairesniais metodais, pasitelkus neįprastus instrumentus, technologijas, sužadinti jaunimo ir vaikų susidomėjimą muzika.

Kelionė per epochas

Festivalio organizatorių pastangos pažindinti Sūduvos žmones su rimtuoju klasikinės muzikos žanru, šiemet atvedė prie Baroko gigantui skirto bažnytinių koncertų ciklo „Johann Sebastian Bach“.

Koncertų ciklas skambėjo Marijampolės regionų – Igliaukos, Liudvinavo ir Sasnavos – bažnyčiose. Kaip ir pirmaisiais metais, buvo keliaujama po mažuosius Marijampolės regionus kartu su orkestru. Pirmaisais festivalio metais, kai regionų bažnyčiose buvo pristatoma Wolfgango Amadeus Mozarto kūryba, festivalis bendradarbiavo su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Šiemet – su mažesnės sudėties, labiau skirto baroko kūrybai kolektyvu – Klaipėdos kameriniu orkestru.

Koncertuose „Johann Sebastian Bach“ skambėjo orkestrinė, fortepijoninė ir vokalinė muzika, atliekama Klaipėdos kamerinio orkestro (diriguojamo Mariaus Reklaičio), solisčių K. Zaveckaitės ir L. Latvaitytės-Zaman.

Publikos atliepiamoji reakcija projekto įkūrėjams buvo be galo svarbi, glostanti širdį: tik antrus metus festivalio koncertuose apsilankiusi publika parodė gebanti atskirti W. A. Mozarto ir Johanno Sebastiano Bacho muzikos braižą, jų muzikinių gelmių ir kūrybos spalvų skirtumą.

Festivalio uždarymo gala koncertas pavadinimu „Langas į epochas“ taip pat buvo edukacinio pobūdžio. Jame festivalio publika vieno koncerto metu keliavo per skirtingas epochas, buvo supažindinti su istoriniais kontekstais nuo baroko iki XX a. per klasikinės muzikos prizmę. Koncerte dalyvavo Klaipėdos kamerinis orkestras, L. Latvaitytė-Zaman, K. Zaveckaitė. Publika liko sužavėta neįprasto balso savininku, gala koncerto svečiu kontratenoru Viktoru Gerasimovu. Festivalio uždarymą papildė spalvinga žavingosios Gerūtos Griniūtės moderacija.

Dovana miestui – fortepijonas

Viena iš festivalio svarbiausių dalių yra L. Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas, kurio svarbiausias tikslas išlieka įsigyti koncertinį fortepijoną Marijampolės miestui. Miestas apskritai stokoja gerų instrumentų, pagrindinės koncertų salės, neturi tinkamų klasikinės muzikos atlikimui fortepijonų. Dėl šios priežasties, abejais festivalio  metais, organizatoriai bendradarbiavo su Kauno fortepijonų meistru Artūru Pečeliūnu. Iš Kauno nuomojamas instrumentas buvo gabenamas į kiekvieną Marijampolės miesto salę ir jos regionų bažnyčias.

Jau antrus metus renkamos lėšos instrumentui įsigyti dar turi nueiti ilgą kaupimo proceso kelią, todėl kiekviena organizacija ar asmuo, norintis prisidėti, paspartinti rezultatą ir tapti šio kilnaus tikslo dalimi, gali pervesti pasirinktą sumą į šią banko sąskaitą:

Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas

Įmonės kodas: 304857196

IBAN: LT847300010155558996

AB „Swedbank“