Kultūros ženklai – daugiau nei politika

Kalbos apie paminklą žymiam Mažosios Lietuvos kultūros veikėjui Jurgiui Zauerveinui (Georg Sauerwein) virto diskusija apie kultūros ženklus uostamiesčio istorijoje.

Į šią savaitę Klaipėdos koncertų salėje vykusį pokalbį „Klaipėdos miesto paminklotvarka ir J. Zauerveino atminimo įamžinimas“ pakvietė uostamiesčio savivaldybė, Klaipėdos universitetas bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

„Kodėl miestas, skaičiuojantis 750 metų istoriją, turi trumpą paminklų istoriją?“ - retoriškai klausė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Pasak jo, ištisus šimtmečius uostamiestyje nebūta didesnių skulptūrinių sprendimų. Tai daugiausia lėmė miesto-tvirtovės specifika. Tačiau vėlesni įvykiai įtraukė Klaipėdą į aktualesnę politinę erdvę ir tai atsispindėjo iškilusiose skulptūrose, pavyzdžiui, skirtose karalienei Luizei.

Daugelis skulptūrų, keičiantis valdžioms, išnyko. Taip XX a. pirmoje pusėje atsitiko su „Borusija“, o „Taravos Anikė“ nukentėjo jau sovietmečiu. Paskui atėjo laikas dingti Stalino bei Lenino paminklams, kurių Klaipėdoje būta net po kelis vienu metu.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius pastebėjo, jog tik nuo XX amžiaus pabaigos Klaipėdoje viena po kitos pasipylė skulptūros, nebepriklausančios nuo politikos vėjų, pavyzdžiui, Žvejo skulptūra, paminklai Herkui Mantui ir Kristijonui Donelaičiui.

„Demokratinėje visuomenėje yra visos sąlygos įamžinti nebe vien su politika, bet ir su mokslu bei kultūra susijusias asmenybes, tarp jų – ir J.Zauerveiną“, - sakė J.Genys.

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Aleksandras Žalys priminė, jog ypač garsiai apie J.Zauerveino įamžinimą prabilta pernai rudenį vykusioje mokslinėje konferencijoje. Joje dalyvavo žymiausi J. Zauerveino asmenybės bei palikimo tyrinėtojai iš viso pasaulio.

Universiteto bendruomenė kreipėsi į uostamiesčio valdžią, siūlydama iki 2006-ųjų, kai bus minimos J.Zauerveino 175-osios gimimo metinės, Klaipėdoje pastatyti paminklą.

A.Žalys priminė, jog J.Zauerveinas (1831-1904) – ne vien tautinio himno „Lietuvninkai mes esam gimę“ teksto autorius. Tai ir pasaulinio garso poliglotas bei aktyvus visuomenės dalyvis, to meto diskusijose kėlęs ir šiandien aktualius klausimus: tautų ir piliečių laisvės bei teisės, kalba – kaip esminis tautos pagrindas.

Diskusijoje kalbėjęs architektas Saulius Manomaitis sakė, jog paminklas ar kitoks kultūros ženklas J.Zauerveinui gali atsirasti Ferdinando aikštėje. Jo kolega - architektas Mantas Daukšys pasiūlęs aikštėje „įkurti“ gal šimtąkart mažesnę Vitę. Ji kažkada gyvavo kaip atskiras miestelis – su mokyklomis ir bažnyčiomis, o bemaž prieš 150 metų buvo prijungta prie Klaipėdos.

Pasak S.Manomaičio, miesto valdžią sudomino ši idėja, tad pokyčiai Ferdinando aikštėje gali prasidėti jau šiemet.