- LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš kur kilęs 6 km į pietus nuo Anykščių stūksančio Puntuko akmens pavadinimas – neaišku. Pasak Anykščių regioninio parko direktorius Kęstučio Šerepkos, jo vardas kildinamas net iš keleto legendų.
Iš kur kilęs 6 km į pietus nuo Anykščių stūksančio Puntuko akmens pavadinimas – neaišku. Pasak Anykščių regioninio parko direktorius Kęstučio Šerepkos, jo vardas kildinamas net iš keleto legendų.
Į LRT Radiją paskambinęs Eduardas iš Kauno teiraujasi, iš kur kilęs Puntuko akmens pavadinimas.
„Noriu pasakyti, kad žemaičiai dūnininkai buožgalvius, varlių jaunimą, vadina ne buožgalviais, o puntagalviais. Dzūkijoje yra ežeras, labai apvalus, irgi lyg su uodegėle, panašus į buožgalvį. Jis vadinamas Prapuntas. Gal kartais iš čia kilęs Puntuko pavadinimas?“ – domisi vyras.
Anykščių regioninio parko direktorius K. Šerepka pasakoja, kad Puntuko pavadinimas atsirado iš legendų. „Kitokių duomenų mes neturime. O legendų yra keletas“, – sako jis.
Anot K. Šerepkos, pasakojama, kad Puntuką nešėsi velnias, norėjęs sudaužyti Anykščių bažnyčią. „Paskui, gaidžiui užgiedojus, nelabasis paleido iš savo nagų Puntuką ir tas nukrito į mišką“, – teigia Anykščių regioninio parko direktorius.
Jis pažymi, kad ši legenda primenama ir Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“.
Pasak kitų padavimų, ant šio akmens sudegintas lietuvių karžygys Puntukas, narsus karo vadas. Manoma, kad Puntuko akmuo nuo pagonybės laikų buvęs religinių apeigų vieta.
K. Šerepkos žiniomis, yra ir dar viena legenda, kurioje pasakojama, kad netoli tos vietos, kur dabar yra Puntukas, gyvenusi darbšti ir sąžininga Anykštos giminė, o vyriausia tos giminės galva buvusi Anykšta.
„Ji turėjusi tokį paslaptingą ženklą, kurį pamatę velniukai tuojau į pragarą smukdavę. Supykęs vyriausiasis velnias ir paliepęs savo anūkui numesti ant Anykštos trobelės didelį akmenį. Ilgai velniukas bandęs jį kelti, bet veltui. Tada senis liepęs sūnui. Ir tas neįstengęs. Pyktelėjęs senis pabandė pats. Bet ir jam neišėjo. Dar labiau supykęs senis ir sušnypštęs. Staiga prigūžėję daugybė velniukų. Jie pakėlė jį ir pradėjo nešti“, – pasakoja K. Šerepka.
Jis tęsia, kad visa tai stebėjęs Perkūnas. Jam pagailo Anykštos ir jis ėmė spjaudytis ugnimi. Velniai išsigando ir akmenį paleido.
„Netoliese gyveno toks vyras Puntukas – piktas ir nedoras buvo žmogus. Pasistatė jis toje vietoje, kur krito akmuo, pirkią. Kai krito akmuo, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko Puntuko niekas daugiau nebematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti“, – kalba vyras.
Anykščių regioninio parko vadovas taip pat nurodo, kad visai netoli Anykščių, 8 km į pietvakarius, yra Puntuko kaimas. „Tokia žinoma, turime mūsų informacija apie Puntuko vardo atsiradimą“, – teigia K. Šerepka.
Iš kur tiksliai kilęs 265 tonas sveriančio akmens vardas, neaišku.
Archeologai mano, kad šį akmenį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, per Lietuvą slinkę prieš keliasdešimt ar keliolika tūkstančių metų, todėl nustatyti, kas ir kodėl šį akmenį pavadino Puntuku, sudėtinga. Belieka tik tikėti vienu iš mitų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...